„Valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį pasiekė prastos žinios iš pareigūnų. Aplinkosaugininkai prie Kauno marių aptvertame miške nesurado deklaruotų danielių ir dėl to panaikino leidimą tverti mišką. Jau aišku, kad šis sklypas sulauks ir dar daugiau patikrinimų.
[galerija kiek=”20″]
Aptvare nėra gyvūnų
Sklypus, esančius Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, Registrų centro duomenimis, valdo UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. Taip pat Registrų centras DELFI informavo, kad vienintelis šios įmonės akcininkas yra UAB „Agrokoncernas“, kontroliuojamas Seimo „valstiečių” frakcijos seniūno R. Karbauskio. Šiuose sklypuose prieš keletą metų prasidėjo statybos ir jos šiuo metu jau eina į pabaigą. Visą teritoriją juosia tvora. Ir čia yra viena įdomi detalė.
Pagal Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles miškas turi būti prieinamas žmonėms. Taigi, jo aptverti negalima. Vis dėlto dalyje UAB „Žemės ūkio inovacijų centro“ valdomos teritorijos, Regia.lt duomenimis, yra miško žemė. Ir ji aptverta tvora.
Kad ir kaip būtų, tai padaryta turint visus leidimus. Teisė aptverti mišką įgyta dėl to, kad buvo nuspręsta miške laikyti laukinius žvėris. Įstatymai leidžia įrengti aptvarus laukiniams gyvūnams. Būtent tuo keliu ir buvo nueita.
Tačiau netoliese gyvenantiems žmonėms kilo įtarimų, kad aptvertoje teritorijoje deklaruojamų žvėrių nėra. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad aptvare žvėrys iš tiesų nėra laikomi.
Tai DELFI patvirtino Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Dalia Černiavičienė. Be to, ji painformavo, kad Jakštonių k., Kaišiadorių r., Aplinkos apsaugos agentūra buvo išdavusi leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius). „Voljeras įrengtas aptveriant dalį miško (ar miško žemės), tačiau atlikus neplaninį patikrinimą 2018 m. sausio 31 d. nustatyta, kad aptvertoje teritorijoje (įrengtame voljere) laukiniai gyvūnai (danieliai) nėra laikomi“, – aiškino pareigūnė.
Paklausus, kokių veiksmų imtasi nustačius, kad danielių aptvare nėra, ji sakė, kad dėl to kreiptasi į Kaišiadorių rajono savivaldybę.
„Kauno RAAD, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 46 p., 2018 m. vasario 1d. kreipėsi į Kaišiadorių r. savivaldybę su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių ir juridinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje (Jakštonių k., Kaišiadorių r.). Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 23.3 punktu, savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus sprendimą apriboti fizinių ir juridinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje Leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus panaikinamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu“, – aiškino D. Černiavičienė.
Panaikintas leidimas tverti mišką
Kaišiadorių rajono savivaldybės Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Želvys DELFI patikino, kad gavus aplinkosaugininkų kreipimąsi, savivaldybė nusprendė naikinti leidimą aptverti mišką.
„Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2018-02-01 Kauno RAAD pranešimą, 2018 m. vasario 6 d. įsakymu „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. V1E-153 „Dėl fizinių asmenų lankymosi privačioje žemės ūkio ir miško paskirties valdose apribojimo“ pripažinimo netekusiu galios“, pripažino netekusiu galios 2016 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. V1E-153 „Dėl fizinių asmenų lankymosi privačioje žemės ūkio ir miško paskirties valdose apribojimo“, – teigė R. Želvys.
Taigi antradienį panaikinta teisė tverti mišką ir tai reiškia, kad miškas vėl turi būti atviras žmonėms. Todėl tvora turės būti pašalinta. O to nepadarius, darbo tektų imtis Valstybinei miškų tarnybai. Jos vadovas Paulius Zolubas DELFI informavo, kad pareigūnai atliks patikrinimą ir nustatys, ar netekus leidimo tvora bus pašalinta.
R. Karbauskis: viskas dėl gyvūnų gerovės
DELFI susisiekė su pačiu R. Karbauskiu ir paprašė jo pakomentuoti situaciją. Jis teigė susiskambinęs su įmone ir paprašęs paaiškinimo. Politikas sako, kad Kauno marių regioninis parkas leido apsitverti sklypus ir savo dokumentuose esą nematė, kad kai kuriose sklypo vietose galimai yra miškas.
O kai paaiškėjo, kad kituose dokumentuose pažymėtas miškas, esą buvo priimtas sprendimas laikyti laukinius gyvūnus, kuriuos pagal įstatymą miške leidžiama aptverti. Anot jo, taip nebeliko ir problemos.
„Reikia patikslinti informaciją. Kada buvo tveriamos tvoros, jos buvo tveriamos pagal leidimą. Leidimą išdavė regioninis parkas, remdamasis žemėlapiais, kuriuos jis turi. Lietuvoj yra daug vietų, kur nesutampa žemėlapiai. Miško žemėlapiai yra vienokie, o registre kitokie. Miško aptvėrimai (parkas – red. past.) negali duoti leidimų. Kur yra miškas, niekur nėra tverta. Įmonė rėmėsi tuo leidimu ir tvėrė, ką leidžiama. Po to paaiškėjo nesutapimas žemėlapiuose. Buvo pasakyta, kad arba perkeliat tvorą, arba randat kitą sprendimą. Kiek žinau, buvo kreiptasi dėl laukinių gyvūnų laikymo ir tai išsprendžia problemą. Nes ten niekada nebuvo jokio miško, buvo kažkada, bet jo ten nėra. Parkas nematė žemėlapyje miško, nes jo ten faktiškai nėra“, – aiškino R. Karbauskis.
DELFI primena, kad teisiškai miško žeme laikoma netgi kirtavietė. Ir nesvarbu, kad medžių toje vietoje nėra, tokiu atveju teritorijos vis tiek tverti negalima.
Tačiau visai neseniai aplinkosaugininkai nustatė, kad miškas aptvertas, o laukinių žvėrių aptvare nėra. R. Karbauskis paaiškino ir šią aplinkybę. Jis sakė, kad žvėrys iki šiol į voljerą neperkelti dėl to, kad jie nepatirtų streso dėl vykstančių statybų.
„Nustebino įmonę sprendimas, kad leidimas panaikintas, nes nieks nepaklausė objektyviai priežasties, kodėl nėra gyvūnų. O gyvūnų nėra, nes statybos nesibaigė. Voljeras yra pilnai padarytas. Matyt, jie išsiaiškins tarpusavyje. Nesibaigus statybai bet kuris aplinkosaugininkas pasakys, kad gyvūnų geriau ten neapgyvendinti. Manau, kad tarp įmonės ir savivaldybės bus išsiaiškinta. Jei bus sprendimas, kad reikia perkelti, tvora bus perkelta. Jokio kreipimosi nebuvo į įmonę, nebuvo paklausta, kodėl ten nėra gyvūnų”, – teigė R. Karbauskis.
„Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Bakas, kaip ir R. Karbauskis, DELFI teigė, kad gyvūnai aptvare visą šį laiką nebuvo laikomi tam, kad vykstant statyboms nestresuotų.
„Galvojom, kad viskas greičiau pasidarys, bet yra, kaip yra. Juk vykstant statyboms važinėja sunki technika, ir tam, kad tiems gyvūnams būtų ramiau, taip ir buvo padaryta“, – aiškina V. Bakas.
Nors į „Agrokoncerną“ DELFI žurnalistai nesikreipė, tačiau jam atstovaujančios įmonės „Komunikacijos idėjos“ direktorė Ineta Straviskaitė penktadienį atsiuntė atsakymus į R. Karbauskiui adresuotus laiškus, į kuriuos atsakė ir jis pats.
I. Straviskaitė teigė, kad vasario 6 d. panaikinus Kaišiadorių savivaldybės administracijos sprendimą „Dėl fizinių asmenų lankymosi privačioje žemės ūkio ir miško paskirties valdose apribojimo“, bus sprendžiama, kaip elgtis toliau.
„Kadangi teritorijoje vis dar vyksta statybos darbai ir nėra saugu vaikščioti po teritoriją, kol kas yra sprendžiama, kokie veiksmai bus atliekami po sprendimo priėmimo“, – laiške redakcijai rašė ji.
Įstatymo pakeitimai stringa
Vis dėlto akivaizdu, kad Laukinės gyvūnijos įstatyme yra nemažai sprangų, leidžiančių visai nesudėtingai legaliai aptverti mišką. Tereikia šiek tiek fantazijos.
Aplinkos ministerija, valdoma „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko, šias spragas žino ir ruošia įstatymo pakeitimus. Tačiau Seimo įstatymo pakeitimo projektas nepasiekia ilgiau nei metus.
Kodėl taip ilgai delsiama užkaišyti įstatymo landas, DELFI norėjo paklausti paties ministro K. Navicko, tačiau jis buvo nepasiekiamas. Situaciją sutiko pakomentuoti Gamtos apsaugos skyriaus atstovė Kristina Klovaitė.
Ji sakė, kad įstatymo projektą Vyriausybei numatoma pateikti tik šių metų trečią ar net ketvirtą ketvirtį.
Ką ministerijos specialistai siūlo keisti? „Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti griežtesnius Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus panaikinimo pagrindus, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Įstatymo projekte siūloma nustatyti Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimo panaikinimo pagrindus, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai ar kiti statiniai, įrengti aptveriant miško žemę ar miško žemės dalį, ir juose 1 metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai arba laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu bus nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Priėmus Projektą ir per 3 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, taisyklėse bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete“, – laiške redakcijai rašė K. Klovaitė.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pripažino, kad dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projekto svarstymas vyksta jau ne vienerius metus.
„Šiemet dėl šio įstatymo pakeitimo turėjome ilgas diskusijas. Šis įstatymas vėluoja kelis metus, tačiau artimiausiu metu turėtų keliauti į Vyriausybę. Šiuo metu įstatymus dar peržiūrinėja teisininkai“, – teigė M. Norbutas.
Anot jo, apie šį projektą su R. Karbauskiu kalbėta ir tartasi nebuvo. Be to, jo paklausus, ar realu tikėtis, kad Seime siūlomiems pakeitimams bus pritarta, jei tai liečia didžiausios Seimo frakcijos lyderį, jis neabejojo, kad bus sulaukta pritarimo.
„Jei yra pakeitimai, įprastai tas žmogus, kuris su tema yra susijęs, nusišalina nuo jos svarstymo. Šiuo atveju mes tiesiog turime įstatyme paliktą spragą. Jeigu yra įstatymas, jo arba laikomasi, arba nesilaikoma – iš dalies jų laikytis neįmanoma. Įstatymas nėra tobulas ir šiuo atveju jį reikia taisyti“, – teigė M. Norbutas.
Užtvertas servitutis kelias
Galiausiai apsilankius prie aptvertos teritorijos DELFI žurnalistai užfiksavo iš abiejų pusių aptvertą keliuką. Registrų centras informavo, kad tuose sklypuose yra registruotas kelio servitutas. Anot jo atstovų, tokio kelio tverti negalima. Kadangi, nepaisant to, kelią juosia tvora, informacija apie tai perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Jos atstovė Renata Remeikaitė informavo, kad bus atliktas patikrinimas.
Paklaustas apie servitutinį kelią, R. Karbauskis neneigė, kad toks egzistuoja, tačiau nesutiko, kad sklypo, į kurį tas kelias patenka, savininkas neturi teisės jį aptverti. Anot jo, dėl to pretenzijų niekas neturi, nes šalia yra kitas kelias, kuriuo visi norintys gali pasiekti Kauno marias.
„Visi sklypai tame plote priklauso tai pačiai įmonei. Kiek domėjausi, tas servitutas galioja slypams, kurie yra toje teritorijoje. Užtvėrimui niekas negali prieštarauti, nes tiesiog nėra kam prieštarauti. Kitas kelias yra šalia, kuris veda pro kapines iki marių ir niekas jo niekada neuždarinėjo. Servitutinis kelias galioja sklypams. O kadangi sklypai vieno savininko, jis (savininkas – DELFI past.) priima sprendimą užsitverti įvažiavimą. Niekas neturi pretenzijų, nes tuo keliu niekas kitas važiuoti negali. Pašaliniam žmonėms jis negalioja. Šalia kelias ir jokių problemų nėra“, – aiškino R. Karbauskis.
Tuo tarpu „Žemės ūkio inovacijų centro” atstovas V. Bakas neigė, kad įmonės valdomuose sklypuose esama servitutinio kelio.
„Nėra ten jokio servitutinio kelio – kelias yra tik tiems sklypams, kurie yra mūsų, o ne kažkam kitam pravažiuoti. Tai mūsų sklypas, o mes negalim apsitvert?“ – stebėjosi jis.
„Agrokoncernui“ atstovaujanti I. Straviskaitė laiške redakcijai išdėstė poziciją, kad esą užtvertas servitutinis kelias jokių įstatymų nepažeidžia.
„Jūsų minimas servitutas buvo nustatytas prieš tai buvusių savininkų pasirašyta sutartimi, o ne viešojo administravimo subjekto įsakymu, jis skirtas tenkinti sklypų savininkų poreikius. Kadangi servitutas taikomas Žemės ūkio inovacijų centro ir vieno fizinio asmens (šis fizinis asmuo nėra Ramūnas Karbauskis) sklypams, tvoros aptvėrimas nepažeidžia nei viešojo intereso, nei žemės sklypų savininkų interesų, kadangi yra pateikti visi būtini tiek juridinio asmens, tek fizinio asmens sutikimai tvoros statybai“, – laiške redakcijai rašė I. Straviskaitė.
Žadėjo statyti observatoriją
Bet grįžkime prie linksmesnės temos. Prie Kauno marių prasidėjus statybos darbams, vietiniams gyventojams kilo klausimas, kas gi čia statoma. Ir portalui „Kas vyksta Kaune“ 2016 metų rugpjūtį R. Karbauskis pateikė paaiškinimą.
Jis paneigė gandus, kad privačioje valdoje bus statomas viešbutis ar poilsio namai, trikdysiantys ramų Kauno marių regioninio parko gyvenimą. „Čia bus mobili asteroidų, kurie kelia grėsmę žemei, observatorija stebėsenai. Į ją internetu galės prisijungti viso pasaulio mokslininkai, studentai. Observatorija atsiras iki 2017 m. pabaigos“, – portale cituojamas R. Karbauskis.
Kadangi observatorija, anot R. Karbauskio, jau turėtų stovėti, DELFI žurnalistai nuvyko apsižvalgyti ir jos paieškoti. Tačiau nieko panašaus į observatorijos pastatus surasti nepavyko.
Kauno marių regioniniame parke aptikti tik poilsiui skirti prabangūs pastatai, kuriuos saugo tvora ir daugybė filmavimo kamerų.
Apie mobilią asteroidų stebėjimo stotį nieko nėra girdėjusi ir statybos leidimus išduodanti Kaišiadorių rajono savivaldybė. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie observatoriją taip pat neteko girdėti.
Apie dar vieną observatoriją nežino
Statybos inspekcijos atstovė Ligita Luščiauskaitė DELFI informavo, kokie statybos leidimai išduoti minimoje teritorijoje.
„UAB „Žemės ūkio inovacijų centrui” 2014 metais buvo išduoti du statybą leidžiantys dokumentai statyti naujus statinius. Viename buvo numatyta statyti vienbutį gyvenamąjį namą su priklausiniu ir poilsio namu, o kitame leidime – pagalbinį ūkio paskirties pastatą“, – aiškino ji.
Taip pat dar nėra gautas prašymas dėl užbaigimo akto. „Inspekcija iš jūsų nurodyto statytojo nėra gavusi prašymų tvirtinti deklaracijas ar išduoti statybos užbaigimo aktą nurodytoje teritorijoje“, – dėstė L. Luščiauskaitė.
Apie tai, kad Lietuvoje atsirado dar viena observatorija, nieko nežino ir Molėtų observatorijos darbuotojai. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas patvirtino, kad Lietuvoje mokslo tikslams tėra naudojama vienintelė observatorija – Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto observatorija, turinti stebėjimo bazę Molėtuose.
Kaip tik ten ir galima stebėti R. Karbauskio minėtus asteroidus, o Kaišiadorių rajone, anot mokslininko, tokios galimybės nėra. Apie verslo iniciatyvas įrengti viešai prieinamas ir mokslo tikslais naudojamas observatorijas S. Lovčikui neteko girdėti.
„Žinoma, mėgėjiškų observatorijų Lietuvoje yra daugiau. Žmonės ir patys įsirengia teleskopus, pasistato namelius dangaus kūnų stebėjimui. Bijau suklysti, tačiau tokių vietų yra iki 10. Tai brangus malonumas – geresnis teleskopas kainuoja nioliką tūkstančių, paties pastato įsirengimas – dar kelios dešimtys tūkstančių“, – teigia S. Lovčikas.
Anot jo, observatorijai reikalingas geras teleskopas, įrengiamas stogelis, kuris gali atsidaryti, viduje turi būti kolonos, kad teleskopas vaikštant nedrebėtų. Norint stebėti ir fotografuoti dangų, reikalingos tūkstančius kainuojančios kameros, o taip pat ir galingas kompiuteris, leidžiantis kokybiškai apdoroti vaizdus.
Pats R. Karbauskis pripažino, kad kol kas observatorijos dar nėra. Tačiau jis teigė, kad ji tikrai bus pastatyta. Anot politiko, projektas turėtų būti įgyvendintas dar šiais metais.
„Kad ji bus – tai nekelia abejonių. Dabar vėluojama su projektu, bet jis baigiamas projektuoti. Derinamas, kiek žinau, teleskopas. 2018 metais tas projektas bus įgyvendintas tik iš privačių lėšų, jokių valstybės ar kitų lėšų nebus“, – teigė R. Karbauskis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
