Lietuvos verslo pradžią įprasminanti erdvė – Lietuvos verslo alėja ir Verslo skveras visuomenei bus oficialiai atverta kovo 2 d. Parodos kalne, prie K. Petrausko ir Radastų gatvių sankryžos. Šią Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtą iniciatyvą drauge su paramą projektui skyrusiais rėmėjais įgyvendina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
[galerija kiek=”8″]
Portalas „Kas vyksta Kaune“ palaiko ir prisideda prie šios iniciatyvos ir pristato straipsnių ciklą „Lietuvos valstybės 100-mečiui – Verslo alėja Kaune“, kurio tikslas – supažindinti kauniečius su Lietuvos verslo ištakomis, pristatyti sėkmingai Kaune susikūrusias įmones, kurios seniai išaugo ne tik miesto, bet ir valstybės ribas, taip pat ir mažesnius verslus, be kurių miestas būtų tuščias ir neveiklus.
Lietuvos verslo pradžiai skirta erdvė
Valstybės verslo ištakas įamžinančią erdvę sudaro dvi architektūrinės kompozicijos – tai Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbai „Homo faber – žmogus kalvis“ ir kompozicija „Pinigų kalnas“.
Mažojo Ąžuolyno taką link Kauno apskrities viešosios bibliotekos papuošė įrengta Lietuvos verslo alėja – milžiniškas granito plaktukas, simbolizuojantis pirmapradžius gamybos įrankius, ir vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys, imituojančios konvejerinį gamybos principą. Ant šių simbolinių vinių bus iškalti rėmėjų vardai ir logotipai.
Lietuvos verslo skvere, kitoje K. Petrausko gatvės pusėje, arčiau Vydūno alėjos įrengtas „Pinigų kalnas“. Kalną dengiančioje granito plokštumoje inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų atvaizdų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, grašiai, dukatai, šilingai) bei tarpukario Lietuvos Respublikos litai.
Verslo alėjos projekto darbus atliko mažoji bendrija „Virmalda“, oficialus verslo erdvės atidarymas numatomas 2018 m. kovo 2 d. 14 val.
Iniciatyva gimė verslininkų bendruomenėje
Idėja sukurti Lietuvos verslo ištakas simbolizuojančią erdvę gimė rūmų klube „Verslas Kaunui“ ir tapo verslo bendruomenės projektu, kurį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai skiria Lietuvos valstybės 100-mečiui. Projektas yra įtrauktas į LR Vyriausybės kuruojamą Šimtmečio dovanų sąrašą.
„Lietuvos verslo alėja ir „Verslo skveras“ kuriami toje vietoje, kur tarpukario metais vyko garsiosios žemės ūkio ir pramonės parodos, atskleidusios pramonės ir ūkio pažangą, verslo reikšmę valstybės raidai, jos gerovei“, – sako vienas iš idėjos iniciatorių ir klubo „Verslas Kaunui“ steigėjų, rūmų viceprezidentas Zigmantas Dargevičius.
„Iniciatyva kilo iš bendruomenės, skveras iš esmės bus įrengtas rūmų narių – rėmėjų lėšomis“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. Pasak vedėjo, prieš porą metų vyko konkursas, kurio komisijoje jam teko dalyvauti. Konkurse buvo nuspręsta, kuris projektas bus įgyvendintas. „Kaip valstybės institucijų atstovai, mes suinteresuoti palaikyti iš visuomenės kylančias idėjas“, – sakė S. Stoškus.
Prisideda stambiausios šalies įmonės
Šią valstybės šimtmečiui skirtą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyvą nuoširdžiai palaiko ir kadenciją baigęs LR Prezidentas Valdas Adamkus. Iniciatyvos partneriai – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai. Projekto rėmėjais jau tapo daugiau kaip dvi dešimtys savo sėkmės istorijas Nepriklausomybės metais sukūrusių bendrovių.
„Šios įmonės ir žmonės šiandien rašo verslo istoriją ir svariai prisideda prie valstybės stiprėjimo. Bendruomenės santalka įgyvendinant projektą liudija, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais visuomenė gali susitelkti bendrai veiklai ir perduoda žinią ateities kartoms. Didžiavomės tuomet – didžiuokimės ir dabar“, –pabrėžia rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Visų projekto rėmėjų vardai bus įamžinti Verslo alėjoje, jais iki šiandien tapo šios organizacijos ir įmonės: Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, AB „Lifosa“, AB „Achema“, AB „YIT Kausta“, UAB „Maxima“, UAB „Senukai“, AB „Volfas Engelman“, UAB „Novameta“, UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „SDG“, UAB „Serfas“, UAB „Liuks“, UAB „Viči“, UAB „Hoptrans Holding“, UAB „Hegelmann transporte“,UAB „Garlita“, UAB „INTI“, UAB „Kautra“, UAB „Kauno liftai“, Lietuvos žemės ūkio rūmai, AB „Vilkijos ūkis“, UAB „Pirmas žingsnis“, UAB „Kauno stiklas“, verslininkas Mečislovas Rondomanskas.
Verslo skvere ant „Pinigų kalno“ bus iškalti šie vardai: klubas „Verslas Kaunui“, AB „Lytagra“, UAB „Kika group“, AB „Liteksas“, UAB „Metga“, verslininkai Benjaminas ir Ilona Žemaičiai, Dargevičių šeima, Rūta ir Eduardas Jasai, Stasė ir Romas Pavasariai, AB „Achema“, AB „YIT Kausta“, UAB „Kautra“, UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Garlita“, UAB „Hegelmann transporte“.
Projektas yra vienas iš laimėjusiųjų pagal Kauno m. savivaldybės skelbtą programą „Iniciatyvos Kaunui“ ir gavo dalinį Savivaldybės finansavimą.
Rėmėjų pasirašytas laiškas ateities kartoms su simboline kapsule įkastas po „Pinigų kalnu“ 2017 m. spalio 12 d. Daugiau apie tai skaitykite čia
Konkurse nugalėjo gamybai skirtas projektas
Viešo konkurso sąlygose buvo griežtai nurodyta išlaikyti kuo natūralesnę miško aplinką, darną su esama aplinka ir kraštovaizdžiu, nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo objekto autentiškumui, menkinti jo vertingąsias savybes bei neigiamai veikti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes.
Iš visuomenės buvo gauta įvairių pasiūlymų – pavyzdžiui, dėl paminklo litui, interaktyvios, edukacinės erdvės sukūrimo, vardinių suolelių ar net kėdžių „arčiau dangaus“, kurios būtų pažymėtos įmonių vardais ar prekės ženklais. Konkursiniai darbai buvo viešai eksponuojami Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
„Verslininkai nėra menininkai, todėl daugelį svertų šiame konkurse atidavėme į šią sritį išmanančių profesionalų rankas, pasitikėdami jų kompetencija, menine erudicija ir išprusimu.Tarp vertinimo kriterijų vienas iš svarbiausių buvo projekto meninė vertė“, – pabrėžia rūmų viceprezidentas Zigmantas Dargevičius.
Konkurso komisijos daugumą sudarė atitinkamų organizacijų rekomenduoti nepriklausomi ekspertai: prof. Jonas Audėjaitis, architektas Gintautas Natkevičius, skulptorius Stasys Žirgulis, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus.
Komisijos sprendimu premijomis buvo įvertinti trys projektai, o geriausiu konkurse pripažintas skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbas „Homo faber – žmogus kalvis“.
Istoriją kuriame šiandien. Didžiuojamės garbinga Lietuvos praeitimi – didžiuokimės ir dabartimi!
