Sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose, praneša saugumo ekspertai. Tokiu būdu nesąžiningieji esą siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.
Pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų ir patarimų, kaip atpažinti melagingus skelbimus bei fiktyvias interneto parduotuves, kas savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja šimtai gyventojų.
Pasak minėto banko Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką – žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius stulbinančią 80 ar 90 proc. nuolaidą.
„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus – kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, – atkreipia dėmesį T. Beinaravičius.
Pasak saugumo eksperto, įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse. Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas nesutampa su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.
„Per porą pastarųjų mėnesių apie įtarimą sukėlusias mokėjimo kortelių operacijas informavome maždaug tūkstantį „Swedbank“ klientų. Akcentuojame, kad kortelę, kurios duomenys buvo atskleisti sukčiams, blokuoti būtina, kad šių duomenų nusikaltėliai nepanaudotų pakartotinai naujų melagingų reklamų pirkimui, fiktyvių interneto parduotuvių kūrimui ar kitų neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimo tarnybos vadovas.
Keletas požymių, pagal kuriuos galima atpažinti fiktyvias elektronines parduotuves:
Nerealistiškas pasiūlymas.
Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose vilioja nerealistiškomis 80-90 proc. nuolaidomis arba net iki 10 kartų mažesnėmis kainomis.
Duomenų prašoma atviru formatu.
Daugumos apgaulingų svetainių adresai neprasideda https://, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo.
Nurodytos kainos ir atsiskaitymo valiutos skiriasi.
Dažniausiai fiktyviose interneto parduotuvėse kainos pateikiamos eurais arba JAV doleriais. Pateikus kortelės duomenis ir tvirtinant užsakymą, sukčiai spėja pasinaudoti ką tik gautais kortelės duomenimis savo neteisėtam užsakymui, todėl operacijos aprašyme neatitinka prekybininko pavadinimas, nurodoma kita atsiskaitymo valiuta, o operacijos suma gali būti irgi skirtinga.
Gaunama menkavertė užsakymo neatitinkanti prekė.
Atlikę neteisėtą operaciją, sukčiai nurodo apgauto pirkėjo adresą. Šiuo adresu apgavikai išsiunčia menkavertę prekę (pavyzdžiui, akinius, kojines ir pan.) tam, kad galėtų nurodyti egzistuojantį siuntos numerį ir pirkėjui kuo ilgiau nekiltų įtarimų.
Mokėjimo kortelės duomenys naudojami pakartotinai.
Įgiję banko kortelių duomenis, nusikaltėliai pasitelkia juos įvairioms neteisėtoms finansų operacijoms vykdyti.
