Gruodžio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenys dėl galimų kandidatų į prezidentus vertinimo pateikė staigmeną, nušluostęs nosį ankstesniems favoritams į viršų įsiveržė ekonomistas Gitanas Nausėda.
Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11-19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį už ekonomistą G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų.
Antroje ir trečioje vietoje liko premjeras Saulius Skvernelis, už kurį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.
Už jų lieka populiarumą išsauganti socialdemokratė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palaikė 7,7 proc. apklaustųjų, ir parlamentaras Naglis Puteikis, už kurį balsuotų 5,5 proc. respondentų.
Dar žemiau reitingų lentelėje yra trejetas asmenybių, dėl kurių paprastai viešojoje erdvėje spekuliuojama svarstant, kas galėtų būti konservatorių palaikomu kandidatu prezidento rinkimuose. Už buvusią finansų ministrę, parlamentarę Ingridą Šimonytę balsuotų 5,3 proc., o už dabar į akademinę karjerą pasukusį buvusį Europos Sąjungos ambasadorių Maskvoje Vygaudą Ušacką ir parlamentarą Žygimantą Pavilionį – po 4 proc. respondentų.
Buvusį premjerą, socdarbietį Algirdą Butkevičių palaikytų 3,5 proc., o valstiečių-žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį 3,4 proc. apklaustųjų.
Už europarlamentarą Antaną Guogą balsuotų 2,9 proc., Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį – 2 proc., Vilniaus miesto merą, liberalą Remigijų Šimašių – 1,1 proc., o už europarlamentarus, buvusį Darbo partijos pirmininką Valentiną Mazuronį ir liberalą Petrą Auštrevičių – po 1 proc. apklaustųjų.
Nežinojo už ką balsuoti 10,3 proc., o buvo linkę nebalsuoti 10,5 proc. apklaustųjų.
S. Skverneliui koją kiša aplinka
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms, politologė prof. Jūratė Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti sociologinės apklausos duomenys, kurios yra susiję su S. Skverneliu, nėra jam labai palankūs.
Gruodžio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad 3,1 proc. paklaidos ribose – 2,7 proc. punkto sumažėjo manančiųjų, kad S. Skvernelis būtų tinkamiausias užimti premjero postą. Lapkritį taip manė 19,2 proc., o gruodį – 16,5 proc. apklaustųjų.
4,5 proc. punkto smuko jį į ministro pirmininko postą delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas. Lapkritį šią partiją palaikė 19,4 proc., o gruodį – 14,9 proc. respondentų.
„Tai yra labai susiję dalykai, kadangi G. Nausėda yra nepriklausomas, o S. Skvernelis, kaip ten bebūtų, bus siejamas tiek su Vyriausybe, tiek su valstiečių-žaliųjų dauguma parlamente. Krentant kitiems rodikliams, kris ir S. Skvernelio reitingas“, – sakė J. Novagrockienė.
Pasak politologės, prie to prisideda ir viešumoje iškilusios diskusijos dėl su valstiečių-žaliųjų lyderiu R. Karbauskiu siejamo verslo žemių, reikalų susijusių su trašomis.
„Tas nori ar nenori siejasi su tuo fonu, kad tie, kurie ten dirba, su jais irgi kažkas negerai“, – sakė J. Novagrockienė.
G. Nausėda panašus į D. Grybauskaitę
Pasak politologės, G. Nausėda yra panašus į pareigas einančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri yra gerai visuomenėje vertinima.
„Ji yra ta, kuri suranda balansą tarp kartais nesveiko proto, kai kartais priima sprendimus parlamentas arba vieni ar kiti ministrai. Ji labai tvarkingai pakomentuoja daugelį dalykų, ir natūralu, kad jos reitingas ir laikysis. Juo labiau, kad anksčiau jos tonas buvo aštresnis, o dabar jis yra švelnesnis, bet labai dalykiškas“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologės teigimu, tuo šalies vadovė ir G. Nausėda yra panašūs, nes jis irgi kalba dalykiškai, profesionaliai, neturėdamas radikalių nuostatų.
„Aš manau, kad tas labai patraukia, nes kuo karščiau politinės partijos ar jų lyderiai pradeda diskutuoti, tuo visuomenei jie mažiau patinka“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad gruodžio mėnesio politinių partijų vertinimo reitinguose išaugo dalis respondentų, kurie nežino, už ką balsuoti, arba nebalsuotų Seimo rinkimuose. Lapkritį tokių respondentų buvo 25,8 proc., o gruodį – 29,3 procento.
„Šitas rodiklis yra pakankamai svarbus, nes jei didėja nebalsuojančiųjų dalis, tai rodo, kad nėra už ką balsuoti. Mes prezidento kandidatūrų požiūriu to negalime palyginti, bet partijų požiūriu galime sakyti, kad yra nusivylimo visomis partijomis tendencija. Ji visada Lietuvoje buvo ryški, bet dabar ji ryškėja“, – sakė J. Novagrockienė.
Pasak politologės, G. Nausėda, kaip galimas kandidatas, yra patrauklus tuo, kad jis yra neutralus, ko nori tiek politinės partijos, tiek visuomenė.
„G. Nausėda šitą visuomenės norą labiausiai atitinka, nes visuomenei jau nuo ankstesnių laikų labai nepatinka rietenos tarp politinių partijų arba jų viduje“, – sakė J. Novagrockienė.
Gali būti universaliai patrauklus
Politologė sklaidė mitą, kad G. Nausėda gali būti patrauklus tik labiau išsilavinusiems didmiesčių gyventojams.
„Aš manau, kad jis savo nuosaikiu, ramiu kalbėjimu, dalykų išmanymu gali būti patrauklus visiems. Yra intelektualų, kurie labai sudėtingai kalba, pavyzdžiui, aš manau, kad Vytautas Landsbergis nukentėdavo dėl to, kad ne visi jį suprasdavo, kai jis kalbėdavo. O G. Nausėda, aš manau, kad pakankamai suprantamai kalba, ir jis gali patraukti ir provincijos žmones“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologė nemano, kad G. Nausėdai galėtų sukliudyti tai, kad jis yra stambaus verslo atstovas, dirba SEB banko prezidento patarėju.
„Aišku, tai yra banko analitikas, bet jis siejamas, pirmiausia, ne su verslu, o su žinių turėjimu, profesionalumu, ekspertize. Greičiau jau V. Matijošaitis būtų siejamas su verslu, ir tai jis yra pakankamai aukštai, nes susirinko reitingus dėl to, kad visai neblogai Kaune tvarkosi“, – sakė J. Novagrockienė.
Pasak politologės, kai žmonės sprendžia, kam atiduoti savo balsą prezidento rinkimuose, jie daugiausiai galvoja apie socialinius klausimus.
„Jie nekelia kažkokių globalių, saugumo, valstybinių klausimų, bet jiems labiau svarbus orumas, socialinis statusas, socialinis saugumas. Kaip ir prezidentas privalėtų kalbėti apie užsienio politiką, bet jeigu žiūrėtume ypatingai į šiek tiek mažiau išsilavinusius žmones, tai jiems užsienio politika neįdomu, jiems įdomu, kas čia bus su jų aplinka, saugumu, socialine, ekonomine būsena“, – sakė J. Novagrockienė.
G. Nausėda nebe naujokas
Viešųjų ryšių specialistas, ryšių su visuomene agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus priminė, kad G. Nausėda nėra naujas galimų politinių procesų potencialus dalyvis.
„Galime prisiminti, kad 2004 m. jis buvo oficialus Valdo Adamkaus štabo vyriausias patarėjas. Jis netgi būdamas V. Adamkaus komandos pirmininku yra dalyvavęs debatuose. V. Adamkus sakė, kad antroje kadencijoje remsis G. Nausėda“, – sakė M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, nuo to laiko G. Nausėda nebėra tik ekonomistas.
„Daug metų atliekamuose „Baltijos tyrimuose“, kuriuose žmonės patys turi įsirašyti žmogų, kurį palankiai vertina, G. Nausėda visą laiką šmėkščioja. Paskutinius kelis metus labai retai būdavo, kad jis tuose tyrimuose neturėtų didesnio nei 50 proc. teigiamų vertinimų rodiklio“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialistas konstatavo, kad žmonės G. Nausėdą visą laiką atsiminė ir matė.
„Norėčiau dar priminti, kad ir 2008 metais, prieš 2009 metų prezidento rinkimus, taip pat buvo kilęs nemažas šurmulys, kad G. Nausėda eis. Bet tuo metu D. Grybauskaitės reitingai buvo tokie, kad p. Nausėdai tikrai nebuvo tinkamas laikotarpis“, – sakė M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, dabartinėje situacijoje žmonės šiek tiek kitaip renkasi prezidentus, negu, pavyzdžiui, politikus, už kuriuos balsuoja per Seimo rinkimus.
„Prezidentui yra priskiriamas tam tikras savybių rinkinys, kurio žmonės nori, kad prezidentas turėtų. Prezidentas, žmonių nuomone, turi mokėti užsienio kalbas, turi būti stiprus ir valingas, bet tuo pačiu ir žmogiškas“, – kalbėjo M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, žmonės mato G. Nausėdą, kaip vieną iš potencialių kandidatų, nors jis ir nėra deklaravęs savo intencijos dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Nors tas 15,6 proc. reitingas nėra didelis, bet turint mintyje, kad tai yra žmogus, kuris dar niekaip nėra paskelbęs savo noro dalyvauti rinkimuose, akivaizdu, kad tai yra labai didelis pasitikėjimo kreditas. Ir akivaizdu, kad tiek konkurentai, tiek jis pats savo šansus jau po šitos apklausos turėtų pradėti vertinti gerokai rimčiau“, – sakė M. Katkus.
Valstiečių medaus mėnuo baiginėjasi
Žiūrėdamas į gruodžio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenis viešųjų ryšių specialistas apibendrino, kad medaus mėnesis su valstiečiais-žaliaisiais ir jų atvestais politikais po truputėlį baiginėjasi.
„Tas matyti ir iš valstiečių reitingo. Tai nebėra tie 29 proc. reitingai, kurie buvo iš karto po rinkimų, kai atrodė, kad Lietuva eina į lenkišką modelį. Tai yra pakankamai normalūs su sunkumais susiduriančios Seimo daugumos reitingai. Socialdemokratai savo valdymo metu išlaikė gerokai geresnius reitingus, ir netgi iki pat galo, tik rinkimuose gavo šiek tiek mažiau“, – sakė M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, tai rodo, kad žmonės, artėjant naujam rinkimų ciklui, o paprastai likus metams iki rinkimų žmonės pradeda dairytis naujų kandidatų, pradeda ieškoti naujų veikėjų.
„Tai čia N. Puteikio atsiradimas vis stipriau tarp lyderių, matyt, patraukia vieną dalį rinkėjų. Akivaizdu, kad protesto elektorate, kuris paprastai „protestuoja“ maždaug metus, kai išrenka jo mėgstamą valdžią, o paskui vėl pradeda ieškoti naujų veikėjų, tai akivaizdu, kad jų akys krypsta į N. Puteikį“, – sakė M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialistas pastebėjo, kad politinio spektro centre labai trūksta charizmatiškos asmenybės ir stipraus lyderio.
„Nei p. Gentvilas, nei p. Guoga, nei p. Šimašius nebėra tie lyderiai, į kuriuos žiūri miesto, jaunesni gyventojai. Konservatoriai irgi negali visų tų žmonių pritraukti, ir čia matyt yra bandymas ieškoti kažkokio kito varianto, kuris galėtų būti tuo žmogumi, kuris galėtų reikšti jų nuomones“, – sakė M. Katkus.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad liberalusis elektoratas išgyvena ne lengviausią laiką, nes jis iš esmės neturi charizmatiškų politikų, kurie atstovautų jų interesus.
„O politinė partija, kuri tai darė, ir, prisiminkime, netgi buvo labai populiari savo laiku, ji dabar jų nebeatstovauja. Galbūt dalis tų rinkėjų pasirinko konservatorius, bet tai vėlgi yra santuoka iš išskaičiavimo. Ir štai – p. Nausėda: jaunas, gražus, protingas, įžymus, tam tikra prasme patikimas“, – sakė M. Katkus.
Lieka daug neaiškumų
Tačiau viešųjų ryšių specialistas siūlė neskubėti su apibendrinimais, kadangi neatmestina, kad G. Nausėda gali nekandidatuoti į prezidentus. Jis kol kas nėra išreiškęs aiškaus noro, kad tikrai tai darys.
„Kandidatavimas yra labai šlykštus procesas, kurio metu yra ištraukiamos visos buvusios ar nebuvusios nuodėmės. Žmogus gali pats kažką pasakyti neteisingai, ir žmonės pradeda tai valkioti. Atsiranda visokie interesų konfliktų klausimai“, – sakė M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, visuomeninis kapitalas nebūtinai sklandžiai transformuojasi į politinį kapitalą.
„Jeigu žmonės vertina, kaip fainą žmogų, gerą ekspertą, įdomų politiką ir pilietį, tai toli gražu dar nereiškia, kad jis ims ir tuos pačius reitingus, populiarumą atsineš ir į kitus dalykus“, – sakė M. Katkus.
Ekspertui įstrigo G. Nausėdos buvimas kartu su V. Adamkumi. Jis spėtų, kad ekonomistas yra matomas, kaip „tos tradicijos atstovas“, žmogus, kuris yra nekonfliktiškas, malonus, šiltas ir gerai atrodantis.
Grįžimas į ramybės laikotarpį
Viešųjų ryšių specialistas sakė, kad dar yra labai anksti prognozuoti, kokia tema dominuos per šiuos prezidento rinkimus, tačiau jis spėtų, kad šie rinkimai bus už europietišką normalumą.
„Pastaruoju metu daugeliu atžvilgių tampame šiek tiek ekstremali valstybė, tampame pirmais tai vienoje, tai kitoje vietoje. Kai viskas vyksta ramiai, žmonės paprastai ieško kažko griežto ir aštresnio. Kai viskas vyksta labai permainingai, vyksta kovos, tai natūralu, kad tie dalykai pradeda po truputį varginti, ir tada norisi kažko ramaus, kas tuose dalykuose nedalyvauja“, – sakė M. Katkus.
Tačiau, pasak viešųjų ryšių specialisto, egzistuoja ir kita kryptis, kur turi šansų N. Puteikis, kurią atspindi raginimas „kažką darom, nes Lietuvai tuoj bus blogai“. Žmones jaudina emigracijos, pajamų nelygybės temos, ir norisi „kažką daryti“.
„Prezidento rinkimuose pagrindinė tema išsigrynina tik antrame ture. Paprastai kiekvienas kandidatas bando ieškoti tos temos, kuri jam būtų reikalinga. Prezidentės D. Grybauskaitės tema buvo: „aš prižiūrėsiu, kad jie per daug nevogtų“. Pažiūrėsime, kokia tema bus per šiuos rinkimus, ji paprastai išsikristalizuoja tam tikrame nuomonių lauke“, – sakė M. Katkus.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2017 metų gruodžio 11 – 19 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
