Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) ir bendrovė „Kauno energija“ svaidosi kaltinimais dėl sausį beveik dešimtadaliu padidėjusios šildymo kainos, kuri yra didžiausia tarp penkių šalies didmiesčių.
Anot „Kauno energijos“, šilumos brangimą sausį lėmė įmonei šilumą parduodančių gamintojųdaugiau kaip penktadaliu padidinta kaina, tuo metu pastarieji tvirtina, kad kainas mieste lemia „Kauno energijos“ kainodara ir pelno siekis. Anot jų jei Kainų komisija perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šiluma atpigų.
„Dėl šio padidėjimo NŠG gautų apytikriai 680 tūkst. eurų daugiau, jei būtų perkamas toks pats šilumos kiekis, kaip praėjusį gruodį. Tačiau žinome, kad sausis visuomet būna šaltesnis už gruodį, vadinasi, ir šilumos bus nupirkta daugiau. Todėl ir pinigų NŠG gaus kur kas daugiau“, – pranešė „Kauno energija“.
Šilumos kaina Kaune sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo 9 proc. iki 5,67 cento už kilovatvalandę (be PVM). Anot „Kauno energijos“, pagrindinė priežastis – per mėnesį 22,2 proc. iki 3,03 cento pabrangusi nepriklausomų gamintojų šiluma.
Pasak įmonės, vasarą, kai šilumos reikia tik karštam vandeniui, gamintojų kaina svyruoja apie 1 centą, tuo metu žiemą, išaugus šilumos poreikiui, kai kurie gamintojai prašo daugiau nei trigubai didesnės kainos.
„Kauno energija“ taip pat pabrėžia, kad biokuro, iš kurio pagamina didžioji dalis šilumos, kaina per mėnesį padidėjo tik 5,9 proc., be to, jie kuro galėjo nusipirkti anksčiau ir už mažesnę kainą.
„Faktiškai konkurencija tarp šilumos gamintojų veikia tik šiltuoju metų periodu (…) Norint sumažinti kainas ir žiemos metu, Kaunui dar reikia garantuoti konkurenciją ir žiemos metu, todėl akivaizdžiai trūksta dar vieno didelio patikimo energijos gamybos šaltinio“, – tvirtina „Kauno energija“.
Tuo metu nepriklausomi gamintojai nurodo, kad jų šilumos kaina Kaune ir Vilniuje yra beveik vienoda – maždaug po 3 centus už kWh, tačiau galutinė kaina vilniečiams yra 18 proc. mažesnė nei Kaune (4,63 cento už kWh).
„Toks skirtumas yra mažų mažiausiai keistas, jeigu vertintume tai, kad Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. (…) Kauniečiai dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir pelno siekio už paslaugą sumokės beveik 2 mln. eurų daugiau“, – tvirtino Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
Jis taip pat pabrėžė, kad gamintojai šilumą gali parduoti pigiau nei patys šilumos tiekėjai.
„Dėl šios priežasties nepriklausomų šilumos gamintojų dalyvavimas ir konkurencija rinkoje visada tik atpigina šilumą. Nepagrįstai didinti kainas jiems draudžia galiojanti tvarka“, – aiškino V. Kisielius.
Jo teigimu, šildymo kaina Kaune galėtų būti sumažinta, jei „Kauno energija“ ne tik atpigintų gamybą savo katilinėse, bet ir grąžintų kauniečiams daugiau nei 10 mln. eurų ankstesnių metų permokų.
„Skaičiuojame, kad vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą 2015–2016 metais gali būti permokėję apie 10–15 mln. eurų. Jei Kainų komisija perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šios permokos būtų grąžintos gyventojams ir šilumos kainos sumažėtų“, – sakė V. Kisielius.
Pasak jo, perskaičiavus šilumos kainą Kaune, ji galėtų siekti iki 4 centų bei būti mažiausia šalyje.
Ketvirtadienį savo pozicija išplatino ir Kainų komisija. Jos atstovų teigimu – kainos stabilios. Išsamią komisijos pozicija galite skaityti čia.
