Vienodų maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, sudėtį lemia tai, kokios valstybės gamintojo fabrike jis pagamintas, sako į Lietuvą juos įvežančių įmonių atstovai.
„Prekybininkas neturi nei svertų, nei priemonių kontroliuoti produktų sudėtį“, – ketvirtadienį parlamentinei tyrimo komisijai teigė mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima LT“ teisės vadovė Inga Bartkevičiūtė.
Jos teigimu, produktų sudėtį lemia tai, jog gamintojai „skirtingus fabrikus turi skirtingose šalyse“.
„Gal iš vieno važiuoja šiek tiek vienokios sudėties, o iš kito – kitokios“, – sakė I. Bartkevičiūtė.
„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komercijos direktorė Nijolė Kvietkauskaitė taip pat tvirtino, kad prekybininkai neturi galimybės pasirinkti, kuo prekiauti.
„Niekada nesame situacijoje, kad vietos platintojas ar gamintojas užsienyje pateiktų spektrą produktų ir sakytų – išsirinkite kokybę“, – aiškino N. Kvietkauskaitė,
Maisto produktų importuotojos „Eugestos“ komercijos direktorius Aurimas Stabingis pabrėžė, kad įmonė „neturime galimybės spręsti, kokios kokybės produkcija prekiaus“.
Tą patį tvirtino ir Austrijoje, Vokietijoje bei Vengrijoje gaminamus produktus į Lietuvą importuojančio „Nuko“ atstovas Artūras Daunoravičius.
„Receptūroms mes įtakos daryti negalime. Mes receptūrų nekuriame“, – aiškino A. Daunoravičius
Jis pripažino, kad kalakutienos į lietuvišką vaikams skirtą produktą dedama daugiau nei kitose šalyse, tačiau pabrėžė, kad tas skirtumas yra labai nedidelis – 0,4 gramo.
Tarptautinės maisto produktų gamintos „Nestle“ padalinio „Nestle Baltics“ korporatyvinių reikalų vadovė Ariana Rastauskaitė teigė, kad kai kurių to paties prekės ženklo produktų sudėties skirtumai galimi dėl vartotojų skonio, kurį aiškinasi pats gamintojas.
„Nestle“ investuoja į vartotojų pasitenkinimo ir skonio testus, kompanija daug investuoja tam, kad sužinotų, kaip patenkinti tuos lūkesčius, o skonis yra vienas esminių kriterijų,“ – aiškino A. Rastauskaitė.
Pasak jos, tokia pati kava, kuri tiekiama į Lietuvos rinką, patenka ir į Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Lenkiją, Daniją bei kitas Baltijos šalis.
Seimo komisijos dėl skirtingos kokybės prekių vadovė Guoda Burokienė po posėdžio teigė įsitikinusi, kad prekybininkų iniciatyvos, kad Lietuvoje vartotojams patiekiami maisto produktai būtų kitokios sudėties nei kitose ES šalyse, nėra. Tačiau ji apgailestavo, kad nei prekybininkai, nei tiekėjai sąlygų dėl sudėties gamintojams nediktuoja.
„Prekybininkai prie sudėties neprisideda. Dabar tai jau aišku. Ir jie įtikino. Bet tai, kad jie neieško, ar geresni, ar blogesni produktai – neišsiaiškina kokybės, tai yra truputėli gaila“, – kalbėjo G. Burokienė.
Seimas spalį sudarė šią komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.
Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
