Giminaitis leido man gyventi savo bute neatlygintinai su sąlyga, kad suremontuosiu butą, tačiau man padarius remontą išmetė mane iš buto. Dabar nesutinka padengti remonto kainos, esą turėčiau teisę reikalauti šių išlaidų, jei būčiau mokėjęs nuomą. Ar galite pakomentuoti.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Iš pateiktos situacijas matyti, kad tarp Jūsų ir giminaičio buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi bute gyvenote neatlygintinai. Civilinis kodeksas numato, kad tais atvejais kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Taigi, Jūs turite teisę reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Pažymime, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: panaudos gavėjas pagerino naudotą neatlygintinai daiktą; panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo (šiuo atveju giminaičio) leidimą daryti daikto pagerinimus; panaudos gavėjo turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Šią aplinkybę turėsite įrodyti teisme, teismui pateikdami įrodymus, kurie patvirtina duotą senelio leidimą atlikti daikto pagerinimo darbus. Leidimo atlikti naudojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama teisinių padarinių. Pažymėtina, kad įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.).
Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams panaudos gavėjo poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.
Pabrėžtina, kad panaudos davėjas, davęs leidimą daiktą gerinantiems darbams atlikti, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi, atsisakyti atlyginti išlaidas ar išlaidų dalį, panaudos davėjas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto, kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt
