Po tėvų mirties man ir seseriai liko namas, kurį mes valdėme bendrai. Aš visuomet norėjau įsigyti jos dalį, tačiau ką tik sužinojau, jog ji savo dalį pardavė visiškai nepažįstamiems žmonėms. Ar dar galiu ką nors padaryti, kad gaučiau jos dalį?
Į klausimą atsako advokatė Raimonda Lazauskienė:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtina bendraturčiui pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 str.). Bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą daikto dalį yra daiktinė bendraturčio turtinė teisė, kuri įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis.
Siekiant užtikrinti bendraturčiui galimybę pasinaudoti pirmenybės teise, įstatymas numato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
Jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt
