Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus nuo 2019 metų rudens apriboti transriebalų kiekį maisto produktuose, saldumynų gamintojai ir mažmeninės prekybos tinklai skirtingai reaguoja į naują reguliavimą.
Po beveik dvejų metų Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyriausioji patarėja Aušra Išarienė sako, jog naujas reglamentavimas atneš didelių pokyčių maisto pramonėje.
„Maisto pramonės dalyviams, kurie naudojo pigią žaliavą – iš dalies hidrintus riebalus ir jeigu tai buvo jų pagrindinė gamybos žaliava maisto produktų gamyboje, ypač konditerijoje, tai bus rimti pokyčiai, nes reikės pakeisti žaliavas“, – BNS tvirtino specialistė.
Dalis rinkos žaidėjų, įvedus naują reguliavimą, ketina visiškai atsisakyti transriebalų, kiti jau spėjo tai padaryti. Tačiau kai kurie gamintojai toliau naudos transriebalus – jie sako, jog produkcijos kainos augs, o skonis – suprastės.
Rinkos žaidėjai elgiasi skirtingai
Konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ žada prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir turės šiek tiek pakeisti gamybos procesus. Bendrovė neatskleidžia, kiek išleis, kad pasiruoštų naujam reglamentavimui. Bendrovė transriebalus naudoja pigesnių saldainių gamyboje.
„Turėsime prailginti dabar naudojamus šaldytuvus ir dėl to turėsime perkelti dvi gamybos linijas“, – BNS atsiųstame komentare teigė „Vilniaus pergalės“ komercijos direktorė Jurga Sakalauskaitė.
Anot jos, įmonė visiškai neatsisakys transriebalų, o pakeitus saldainių receptūrą, jų kaina augs 12-20 proc., suprastės skonis ir sumažės blizgesys.
Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė BNS teigė, jog keičiant transriebalus, bus stengiamasi nepakeisti produktų išvaizdos ir skonio. Savo ruožtu prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė BNS tvirtino, kad produkciją tiekiantys gamintojai jau ruošiasi pakeisti transriebalus sveikesnėmis žaliavomis, o skonis keistis neturėtų.
Kepyklėlės „Mon Ami“ iki šiol transriebalų nenaudojo. Tinklą valdančios įmonės „Nauji Verslo Projektai“ vadovė Elena Anilionienė BNS sakė, jog transriebalų naudojimas maisto pramonėje kenkia vartotojams, o SAM reguliavimas turės teigiamos įtakos rinkai, nes pagerės produktų skonis ir sudėtis.
Bendrovės tikriausiai spės pasiruošti ribojimui
Šiaulių saldainių fabrikas „Rūta“ transriebalų nebenaudoja nuo šių metų vidurio. Įmonės vyriausioji technologė Danguolė Tamošiūnienė BNS tvirtino, jog „Rūta“ nusprendė atsisakyti transriebalų, nes vartotojai renkasi sveikesnius maisto produktus.
„Paskutinius kelerius metus jutome žmonių susidomėjimą sveikesniu maistu. Buvo susidomėjimas didesnis grynu šokoladu, jo gaminiais, o ne kažkokiais saldainiais, į kuriuos būdavo dedama augalinių riebalų“, – kalbėjo D. Tamošiūnienė.
Jos teigimu, „Rūta“ transriebalų atsisakymui ruošėsi maždaug dvejus metus, todėl kiti rinkos žaidėjui turėtų suspėti pasiruošti naujam ribojimui.
Transriebalai – patogūs pramonei ir žalingi sveikatai
A. Išarienės teigimu, transriebalai susidaro, aukštoje temperatūroje apdorojant (hidrinant) augalinės kilmės riebalus, tačiau tik iš dalies hidrintų riebalų sudėtyje galima rasti transriebalų.
Šie riebalai išrasti kaip pakaitalas gyvūninės kilmės riebalams. Jie yra pigesni, lėčiau genda, atsparesni oksidacijai, aukštai temperatūrai, o pusiau kieta konsistencija tinka konditerijos pramonėje. Pavyzdžiui, jie labiau standina šokolado plyteles, suteikia geresnį skonį konservams bei standumą ir trapumą bulvių traškučiams.
Neigiamą poveikį sveikatai sukelia ir gyvulinės kilmės riebalai, tačiau jie turi maistinių savybių, o transriebalai – ne.
Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningo reglamentavimo, kiek bendrovės gali naudoti transriebalų, tačiau šiuo metu vyksta diskusijos, ar visoje bendrijoje reikėtų apriboti jų kiekį maisto produktuose.
