Įvertintas Vasario 16-osios akto autentiškumas

Archyvas / Vokietijos URM nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Policijos ekspertai neatlygintinai ištyrė signataro Jurgio Šaulio rašyseną Vokietijoje šiemet rastame Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte. Išskirtiniai požymiai patvirtino, kad Lietuvai nepaprastai svarbus dokumentas surašytas J. Šaulio ranka.

Rašysenos tyrimą atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitomis keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų.

Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pažymėjo, kad to laikmečio žmonės buvo labai išlavinę rašysenas bei „turi specifinius požymius, pagal kuriuos tiksliai galima nustatyti, ar rašė būtent tas, ar kitas žmogus“.

„Žmogui rašant daug ir dažnai, susidaro specifinė rašysena, praktiškai bet kuri raidė yra būtent jo rašoma. Aišku, su didesniais mažesniais skirtumais, bet vistiek yra jo, todėl kalbame apie požymių visumą. Kiekvieną raidę išskirti būtų sunku, na galbūt kokia B raidę rašė specifiškai, dar keletą raidžių, bet jis turėjo individualius požymius“, – teigė Ž. Ragauskas.

Tyrimas buvo vykdomas nuo rugsėjo pradžios – anot centro viršininko pavaduotojo Viliaus Ramanausko, ekspertizė užtruko dėl to, jog nebuvo lengva gauti kitus J. Šaulio rašysenos pavyzdžius. L. Mažylio rasto Vasario 16-osios akto rašyseną ekspertai lygino tik su J. Šaulio rašysena, kadangi buvo prašoma patvirtinti arba paneigti, jog raštas – to paties žmogaus.

„Tie dokumentai turėjo būti taip pat panašaus laikmečio, kadangi žmogaus rašysena, priklausomai nuo laikmečio, nedaug, bet keičiasi“, – teigė jis.

Pagrindinis ekspertas, atlikęs rašto analizę, buvo centro darbuotojas Viačeslavas Litvinovas, jam talkino Ž. Ragauskas. Šios ekspertizės, siekiant absoliutaus tikslumo, visuomet atliekamos dviejų ekspertų. Pasak Ž. Ragausko, tokia galimybė prisiliesti prie Lietuvai svarbių dokumentų „pasitaiko vieną kartą gyvenime“.

Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje. Vokietija sutiko perduoti Lietuvai dokumentą laikinam saugojimui, jis nuo kitų metų bus eksponuojamas sostinėje esančiuose Signatarų namuose.

Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Užsimoję prisijungti Raudondvarį, iš stalčiaus ištraukė naujo tilto projektą

Kaune prie vairo įkliuvo neblaivus policijos mokyklos specialistas

Įstatymo pataisa žadama apsaugoti specialiųjų poreikių vaikus mokyklose

Neries krantinėje savaitgalį aidėjo šūviai

Imasi dešimtmečius žiojinčios Kauno piktžaizdės: upelis neužšąla net giliausią žiemą

Įteisinta alternatyvi medicina: kokie pakeitimai laukia?

Lygos autsaideriai išvykoje rėžė antausį Kauno „Žalgiriui“

Policijos reidas Kaune: „trikojai“ toliau tramdo greičio mėgėjus

Dėl mokėjimo paskirties laukelyje įrašytų juokų gali tekti pasiaiškinti

Prie „Regitros“ - stiprus „Toyota“ ir „Peugeot“ susidūrimas