Seimo Etikos ir procedūrų komisijai rengiantis imtis klausimo dėl referentės Milenos Marcinkevičiūtės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje įdarbinimo, žiniasklaida pasidomėjo, kokie žmonės talkina „valstiečiams“. Tarp jų – sūnūs, klasiokai ir kiti geri pažįstami.
„Klausimai dėl mūsų referentų įdarbinimo bus išsiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK), nes tiek prikalbėta nesąmonių, kad nebeturiu ką pasakyti. Jeigu artimiausiu metu nebus kreipimosi į EPK, aš pats tai padarysiu. Visi teiginiai, kad kažkas galėjo būti įdarbintas fiktyviai – visiškas absurdas“, – DELFI sakė LVŽS frakcijos Seime seniūnas ir šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Seimo EPK žadama pavesti klausimą dėl LVŽS frakcijos buvusios referentės panevėžietės Milenos Marcinkevičiūtės, kuri, „valstiečių“ lyderio teigimu, yra neįgali, todėl dirbo nuotoliniu būdu. Mergina LVŽS frakcijai dirbo nuo šių metų pradžios(t.y. iki skandalo, privertusio iš frakcijos vadovybės ir iš Seimo trauktis Gretą Kildišienę), tačiau, kilus klausimams dėl jos veiklos, pačios prašymu buvo atleista lapkričio 30 dieną.
Frakcijai padeda europarlamentaro sūnus
Šiuo metu LVŽS frakcijoje dirba septyni referentai. Iš karto po Seimo rinkimų, praėjusių metų lapkričio pabaigoje, frakcijoje pradėjo dirbti kaunietė Aušrinė Puskunigytė, tuo metu ėjusi ir R. Karbauskio padėjėjos – sekretorės pareigas. Mergina kaip savanorė talkino „valstiečiams“ per Seimo rinkimus.
„Baigiau politikos mokslus ir mane sudomino darbas Seime kaip padėjėjos, taip pat esu ir frakcijos referentė“, – pradėjusi darbą, kalbėjo ji žiniasklaidai.
Šiuo metu tarp R. Karbauskio padėjėjų A. Puskunigytės nėra – ji dirba LVŽS frakcijos narei Guodai Burokienei.
Tuo pačiu metu, kaip A. Puskunigytė, LVŽS frakcijos referente tapo ir Gražina Grabauskienė, taip pat dirbanti ir R. Karbauskiui. Ji Seime darbuojasi ne pirmą kadenciją, anksčiau ėjo LVŽS vicepirmininkės Rimos Baškienės padėjėjos pareigas.
Šių metų pradžioje LVŽS frakcijoje įsidarbino Kauno technologijos universiteto (KTU) Akademinio mokslo pažinimo klubo buvusi prezidentė Justina Asakavičiūtė. Šio klubo įkūrėju prisistato LVŽS frakcijos narys politologas Mindaugas Puidokas.
J. Asakavičiūtė dirba ne tik frakcijoje, bet taip pat eina „valstiečių“ G. Burokienės bei parlamentaro žemės ūkio ministro Broniaus Markausko padėjėjos pareigas.
Kovo mėnesį LVŽS referentais buvo įdarbinti teisininkai Elena Lokutijevskienė bei Edgaras Skrebė. Balandį referentu tapo viešosios politikos ir vadybos specialistas Mantas Brazdžionis.
Vėliausiai, birželį, prie frakcijos referentų komandos prisijungė LVŽS vicepirmininko europarlamentaro Broniaus Ropės sūnus Laurynas Ropė, iki tol ėjęs viešosios įstaigos „Aktyvūs projektai“ vykdančiojo direktoriaus pareigas.
Tarp padėjėjų – Panevėžio istorijos herojus
„Valstiečių“ lyderis šiuo metu turi tris padėjėjus referentus. Be jau minėtos G. Grabauskienės, R. Karbauskiui talkina kaunietė Neringa Žirlytė bei panevėžietis Deividas Labanavičius.
Pastarasis politiko padėjėjas į pareigas buvo priimtas balandžio 24 dieną. Tai įvyko netrukus po to, kai dėl maišto prieš tuometinę LVŽS Panevėžio skyriaus pirmininkę Gretą Kildišienę, paskatinto kilusių klausimų dėl jos ryšių su R. Karbauskio vadovaujamu „Agrokoncernu“, šis partijos padalinys buvo išformuotas. G. Kildišienės klasiokas ir pavaduotojas skyriuje D. Labanavičius dėl to neteko Panevėžio mero patarėjo švietimo klausimais pareigų.
Kaip tada kalbėjo miesto vadovas Rytis Račkauskas, išrinktas kaip pilietinio judėjimo „Kartu“, vadovaujamo parlamentaro Povilo Urbšio, atstovas, „Panevėžyje nelikus LVŽS, susitarimai dėl patarėjo posto irgi nebeteko prasmės“.
Jau dirbdamas R. Karbauskio padėjėju, šių metų liepos pradžioje, D. Labanavičius buvo išrinktas veiklą atnaujinusio LVŽS skyriaus pirmininku.
DELFI trečiadienį norėjo D. Labanavičiaus pasiteirauti, kokius darbus, kaip Seimo nario R. Karbauskio padėjėjas, jis atlieka, tačiau vos uždavus klausimą, panevėžiečio telefonas išsijungė.
Panevėžyje išrinktas buvęs LVŽS frakcijos narys, Seimo Mišrios grupės vadovas Bronius Matelis stebėjosi – kam R.Karbauskiui, parlamentaro mandatą laimėjusiam Kaune, reikia padėjėjo Panevėžyje.
„Aš, pavyzdžiui, neturiu padėjėjo Šakiuose, nes man reikia, kad mano padėjėjas dirbtų su mano rinkėjais. Todėl keliu klausimą: kodėl Seimo nario padėjėju pasirenkamas žmogus, kuris dirba partijai? Kitaip tariant, Seimo nario padėjėjo – sekretoriaus etatą R. Karbauskis panaudoja taupydamas lėšas. Juk tas žmogus yra partijos skyriaus pirmininkas – „valstiečiai“ jį gali priimti etatiniu darbuotoju, bet kažkodėl samdo kaip Seimo nario padėjėją“, – kalbėjo parlamentaras.
R.Karbauskis, paklaustas, kaip rinkosi savo padėjėjus, DELFI sakė: „Aš pasirenku savo padėjėjus tuo pagrindu, kokiu aš noriu“.
„Aš, pirmiausia, esu ir partijos pirmininkas. Man tas klausimas jau buvo teiktas – kodėl mano padėjėjas yra ne Kaune. Ten irgi yra padėjėja. Bet aš, kaip partijos pirmininkas, turiu dar kitų motyvų, kodėl renkuosi savo padėjėjus, dirbančius vienoje ar kitoje vietoje“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
Partijos skyrių pirmininkai – rinktiniai pagalbininkai
Su partijos struktūromis susijusius žmones savo padėjėjais yra pasirinkę ir daugiau LVŽS frakcijos narių. Štai Garliavoje išrinktam Kęstučiui Bacvinkai patarinėja LVŽS Kauno rajono skyriaus, kuriam priklauso ir šis politikas, pirmininkas Vytautas Rimas.
Šią vasarą, kai K. Bacvinka Seimo Aplinkos apsaugos komitete pristabdė sprendimus dėl Vyriausybės siūlytos urėdijų reformos, „valstiečiai“ siūlė skyriui numatyti jam sankcijas, galbūt net iki siūlymo šalinti iš LVŽS. Tačiau V. Rimas tokios iniciatyvos nepalaikė.
LVŽS Marijampolės skyriaus pirmininkas Karolis Dvylys patarinėja dviem LVŽS frakcijos nariams – Dainiui Gaižauskui bei Kęstučiui Mažeikai. Partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas Benius Rūtelionis talkina pagal sąrašą išrinktam parlamentarui Tomui Tomilinui.
Taip pat pagal LVŽS sąrašą į Seimą patekęs buvęs Šiaulių universiteto Senato narys Arūnas Gumuliauskas tarp padėjėjų turi net du partijos atstovus – LVŽS Šiaulių skyriui vadovaujantį savo buvusį kolegą, Šiaulių universiteto lektorių Egidijų Elijošių bei partijos Pakruojo skyriaus pirmininką Alvydą Žuvininką. A. Gumuliauskui padeda ir E. Elijošiaus sūnus, Šiaulių universiteto absolventas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspozicijų konsultantas Tautvydas Elijošius.
Kaip DELFI tvirtino B. Matelis, praktika, kai Seimo narių padėjėjais įdarbinami žmonės, dirbantys partijų skyriuose, yra labai plačiai taikoma daugelyje partijų.
„Ir pas LVŽS buvo, kad iš tų politikų, kurie laimėjo rinkimus pagal daugiamandatės apygardos sąrašą, būdavo automatiškai „paimamas“ vienas iš trijų padėjėjų etatų, skiriant jį partijos žmonėms. Buvo tokia situacija ir su vienmandatininkais, bet manęs to neprašė, nes buvau iš anksto pasakęs, kad niekam etatų neatidavinėsiu. Bet kad tai veikia, tai taip. Seimo nariui atveda tokį „padėjėją“, kurio jis gal net nepažįsta, tik kad nueitų į personalo skyrių pasirašyti darbo sutartį, o kur jis dirba, dažniausiai nelabai ir aišku“, – kalbėjo B. Matelis.
Tiesa, jis pripažino girdėjęs, kaip R. Karbauskis „savo aktyvui aiškino, kad nebūtų jokių priėmimų į darbą pagal giminystės ar draugystės ryšius”.
Pats R. Karbauskis DELFI teigė, kad „valstiečių” padėjėjai į darbą priimami tik pagal kompetenciją.
Siūlo stiprinti tarnautojų korpusą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalius Nakrošis svarstė, kad Seimui, pirmiausia, reikėtų priimti daugiau valstybės tarnautojų į komitetų komandas.
„Tai didintų Seimo veiklos efektyvumą, padėtų kokybiškiau rengti teisės aktus, vykdyti parlamentinę kontrolę. Tai leistų spręsti ne pavienių Seimo narių problemas, bet gerintų visą darbą“, – pažymėjo jis.
Pasak V. Nakrošio, Seimo narių padėjėjams reikėtų kelti aukštesnius reikalavimus, tačiau jie yra asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai.
„Mūsų viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos problema yra ta, kad turime per daug žmonių ir mokame per mažus atlyginimus. Atlyginimus reikėtų didinti, ir samdyti kompetentingus žmones“, – pažymėjo profesorius.
„Kadangi nėra labai griežtų įstatymo reikalavimų, šiuo metu tik nuo Seimo narių priklauso, kokius žmones jie priima padėjėjais. Kartais nepavyksta išvengti ir nepotizmo apraiškų. Tai turi įtakos tam, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu dar didėja“, – pabrėžė V. Nakrošis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
