„Priežasčių, kodėl turėtų mažėti kainos – tikrai nėra“, – Lietuvos tiekėjų ir gamintojų konferencijoje atviravo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tuo metu „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė neslėpė stebėjusis dėl viešoje erdvėje kilusio burbulo, kai kainos, K. Meidės teigimu, paaugo tik 1,5 proc.
Konferencijoje jie kartu su „Vilniaus duona“ komercijos direktoriumi Gražvydu Jukna diskutavo apie maisto produktų kainas Lietuvoje, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maistui ir kodėl produktų kainos kyla.
Diskusiją moderavo publicistas Aidas Puklevičius.
Aiškinosi, kodėl lietuviai taip jautriai reaguoja į kainas
Ž. Šilėnas sakė ilgai galvojęs, kaip paaiškinti žmonėms, dėl ko viskas brangsta.
„Sugalvojau tokią analogiją – net jei angelas dabar nusileistų iš dangaus ir Viešpaties vardu pasakytų: „Žmonės, žinokite, ne viskas taip jau smarkiai brangsta“, vis tiek niekas nepatikėtų, sakytų tas angelas „atitrūkęs“ nuo žmonių.
Tas klausimas, kodėl brangsta – ar po euro ar iki euro įvedimo, sakyčiau, kad pagrindinis to veiksnys – žmonių pajamos. <..> Ta tendencija brangimo, išskyrus gal kokius 2009–2010 metus, visą laiką buvo. Tik galime pasidžiaugti, kad dabar atlyginimai auga maždaug dvigubai, trigubai daugiau nei infliacija“, – pasidžiaugė.
K. Meidė atviravo, kad jai pačiai buvo labai įdomu, kodėl žmonėms atrodo, kad kainos taip stipriai kyla, kiek tame yra realybės ir kiek – emocijos.
„Maximoje“ aš pradėjau dirbti šių metų sausį ir norėjau pati rasti atsakymą, nes tuo metu visame eteryje girdėjosi – kainos auga, po euro įvedimo – šviesmečiais į priekį, neįmanoma pragyventi. Bet kokią žinutę kur atsiversi – visur buvo kainos ir jų beprotiškas augimas.
Man reikėjo suprasti, nuo ko aš startuoju, su kuo pradedu dirbti ir reikėjo daug atsakymų. Norėjau tai rasti statistiniuose duomenyse ir mūsų (turi omenyje „Maximos“ – DELFI) skaičiuose. Tai jeigu kalbėtume apie 2016 m. pradžią maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje paaugo 1,5 procento per metus.
Tarsi matai, kad nėra labai daug pagrindo tiek ir tokioms emocijoms, bet vėlgi, jei pažiūrėtume į kitus statistinius duomenis, kiek lietuvis išleidžia savo šeimos biudžeto maisto produktams, tai čia Lietuvą tikrai galima priskirti prie pirmaujančių šalių“, – sakė ji.
Anot jos, 23,5 proc. viso šeimos biudžeto skiriama maistui, kai ES vidurkis – 13 procentų, todėl bet kokiam kainų prieaugiui, papildomai išleistam eurui vartotojas ir yra toks jautrus.
„Tarsi nėra labai daug faktinių priežasčių, bet emocija tikrai yra bloga“, – sakė ji.
Šilėnas: valdžiai infliacija patogi
G. Jukna teigė, kad lietuviui sunku suprasti, kokį kelią nueina tam tikras produktas, kol atsiduria parduotuvių lentynose.
„Reikia suprasti, kad jeigu kalbėtume apie duoną ar bet kokį kitą produktą, tame dalyvauja labai daug sudėtinių dalių. Kažkas turi turėti grūdą, kurį reikia pasėti ir pasodinti, tada atsiranda ūkininkas, kuris dirba žemę ir užaugina tuos grūdus, juos turi parduoti malūnui. Tada malūnas sumala tuos miltus. Juos perka duonos gamintojai, kurie gamina produktą.
Tą produktą turime parduoti, todėl atsiranda tarpininkas – pardavėjas. Ir apie tai mažai kalbame, bet reikia suprasti, kad valstybė irgi tame dalyvauja, taikydama PVM.
Kalbant apie kitas šalis – yra lengvatiniai PVM tarifai maistui. Nesakau, kad tai gerai ar blogai, čia ne mano tema, bet iš principo, kai konkuruojame su kitomis šalimis tą reikia turėti omenyje“, – atkreipė dėmesį.
Ž. Šilėnas juokėsi, kad kol kas šios kalbos jam primena diskusiją ne kodėl kainos kyla, bet kodėl žmonės dėl jų pyksta. Jis teigė, kad žmonės piktinasi dėl kainų, nes nesupranta, kodėl jos tokios, o lietuvių supratimas apie žemės ūkį, kaip produktai atsiranda parduotuvių lentynose yra „dviejų gaidelių“ lygio.
Vis dėlto jis pritarė G. Juknai: „Žmonės nesupranta, kaip veikia prekybininkai. Čia, žinokite, didelė problema. Jie įsivaizduoja, kad skirtumas tarp primelžto pieno litro ir pieno litro parduotuvėje – tai visas prekybininko pelnas.
Sąžiningai esu įsitikinęs, kad visa žmonių kritika kyla iš to, kad jie nesupranta, ką jūs (kreipiasi į konferencijoje susirinkusios prekybininkus, tiekėjus, gamintojus – DELFI) veikiate. Vienas iš būdų – paaiškinti, kad jūs ne sukčiavimu užsiimate, o teikiate paslaugą žmonėms.
Paimkite pieno litrą ir sugraduokite ant pakuotės, kiek kainuoja pienas, kiek išvežiojimas, kokią dalį sudaro darbuotojų atlyginimai, kad žmogus tai suprastų“, – patarė jis.
Reaguodamas į G. Juknos paminėtus lengvatinius PVM tarifus maistui kitose ES šalyse, ekonomistas teigė, kad Lietuvoje jis galėtų siekti 15 proc. Be to, jo teigimu, jis turėtų būti taikomas visiems maisto produktams, o ne tam tikroms maisto produktų kategorijoms.
Dabartinį 21 proc. siekiantį PVM tarifą, esant tokiai infliacijai, jis pavadino infliaciniu mokesčiu.
„Jeigu duona anksčiau kainavo 50 centų, nuo jos buvo surenkami 8–9 centai PVM, dabar jeigu ji kainuoja eurą – tai surenkama dvigubai daugiau PVM. Vadinasi, nuo to paties duonos kepalo – PVM monetarine verte surenkama daugiau.
Valdžiai infliacija yra patogi, nes surenkama daugiau per vartojimo mokesčius, nors parduodamas tas pats kiekis produktų. Todėl šita infliacinė politika ir palaikoma“, – tvirtino Ž. Šilėnas.
Kainos neturėtų mažėti
Į klausimą, ar maisto produktų kainos didės ir kitais metais, G. Jukna nesiteikė teigti, kad ne.
„Kiekvienas gamintojas susiduria su labai elementariais paskaičiavimais. Ateitis yra paprasta – atlyginimai auga, kaip sumokėti žmonėms ir už ką, kaip susirinkit tuos pinigus, kad jie ateitų dirbti pas mane – vienas didžiausių iššūkių.
Kiekvienas gamintojas ir tiekėjas žiūri, kaip patobulėti, kaip surasti visuomenėje dar kažkokias vietas, kurios neatrastos, ką padaryti geriau, greičiau, kad ta kaina būtų stabili arba šiek tiek prognozuojama. Bet yra dalykų, ypatingai susiduriantiems su žemės ūkiu, kurie priklauso ne nuo tavęs. Pavyzdžiui, davė Dievulis lietaus, iškart klausimas – iš kur atsivežti grūdų, ar tai turėtų būti vietinė ar atvežtinė žaliava.
Sviesto brangimas yra pasaulinė tendencija, ir įsivaizduokite gamintoją, kuris gamina gaminius, kuriuose yra daugiau nei 10 gramų sviesto. Ką jiems daryti. Juk tai sudėtinė produkto dalis“, – klausė jis.
K. Meidė išreiškė lūkestį, kad kainos nekiltų.
„Aš tikėčiausi daugiau stabilumo, nes nematau ir negirdžiu veiksnių, kurie galėtų daryti didelę įtaką kainų augimui ateityje, ir mes darysime viską, kad vartotojams kainos liktų stabilios, – žadėjo ji. – Nežinau, kas turėtų atsitikti, kokie veiksniai, kurių šiandien nežinome, kad galėtų būti kitaip“, – sakė ji.
Tuo metu Ž. Šilėnas teigė, kad kainos toliau augs ir jos tikrai nemažės.
„Iš paklausos pusės žiūrint, ar atlyginimai didės – taip, vadinasi perkamoji galia augs, todėl nėra dėl ko tų kainų mažinti. Iš pasiūlos pusės žiūrint, ar tikėtina, kad staigiai atpigs pienas, mėsa, grūdai – neįsivaizduoju, kodėl taip turėtų būti. Priežasčių, kodėl turėtų mažėti kainos – tikrai nėra“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
