Ne paslaptis – prieškalėdiniu laikotarpiu kyla bene pagrindinė apsipirkimo karštinė. O kad Lietuvoje likę šeimynykščiai per didžiąsias metų šventes būtų laimingi, emigrantai pasirūpina jų sąskaitas papildyti svetur uždirbtais pinigais. Kol vieni bankai fiksuoja augančius tarptautinių perlaidų skaičius, bendrai šalyje stebima kitokia tendencija.
Pikas pasiekiamas gruodį
Tarptautinių mokėjimų į SEB banko klientų sąskaitas skaičiaus ir bendros jų vertės bankas teigė negalįs atskleisti, nes tai yra konfidenciali informacija. Visgi, anot SEB atstovės Jovitos Bazevičiūtės, pastebima, kad tiek įeinančių tarptautinių pervedimų skaičius, tiek bendra pervedamų lėšų suma nuolat auga.
„Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį SEB banko klientų gautų tarptautinių mokėjimų eurais skaičius išaugo 27 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia tarptautinių mokėjimų klientai įprastai vykdo gruodžio mėnesį – didžiųjų metų švenčių laikotarpiu. Vasaros metas ir sausio pradžia – pasyviausi laikotarpiai“, – sakė J. Bazevičiūtė.
Ši paslauga, kaip informavo J. Bazevičiūtė, banko klientui yra nemokama, jei į jo sąskaitą pervedamos lėšos eurais iš Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos. Kai lėšos į kliento sąskaitą SEB banke pervedamos ne eurais arba eurais iš kitų, minėtiems administraciniams vienetams nepriklausančių, šalių, už operaciją taikomas 10,14 eurų mokestis.
Bendrai stebima mažėjimo tendencija
Komentuodama nacionalinius tarptautinių perlaidų srautus, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebėjo, kad praėjusiais metais migrantų pervedamos lėšos sudarė 1156 mln. eurų ir siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Per pirmąjį šių metų pusmetį migrantai į Lietuvą pervedė apie 566 mln eurų, tad panašu, kad šiemet bus pervesta panaši suma kaip ir 2016 metais, tačiau santykis su BVP greičiausiai bus kiek mažesnis nei praėjusiais metais“, – spėjo L. Galdikienė.
Statistika rodo, kad migrantų perlaidos didžiausios buvo 2010-2011 m., kai šalies ekonomika išgyveno sunkmetį, ir 2013-2014 m. „2014-aisiais vykdytos migrantų perlaidos absoliučia išraiška pasiekė visų laikų rekordą – 1589 mln. eurų – ir sudarė 4,3 proc. BVP. Prie to prisidėjo išaugę lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų didėjimo prieš įsivedant eurą ir emigrantų investicijos į NT. Nuo 2015 m. emigrantų perlaidos mažėjo tiek nominalia išraiška, tiek santykyje su BVP“, – SEB banko duomenims prieštaraujančius šalies rodiklius vardijo L. Galdikienė.
Gerėjanti situacija arba absoliuti emigracija
Pasak jos, priežasčių perlaidų mažėjimui yra bent keletas. „Visų pirma, jos mažėja dėl to, kad ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, sparčiai auga darbo užmokestis, tad paramos poreikis iš išvykusių giminaičių menksta. Kita galima priežastis yra ta, jog emigrantai greičiausiai vis dažniau išvyksta su šeimomis, tad neretai neturi šalyje likusių artimųjų, kuriems reiktų paramos“, – „gerąją“ ir „blogąją“ priežastis išskyrė L. Galdiekienė.
Ekonomistės manymu, kai kurie, greičiausiai, nebeplanuoja grįžti, o tai, ko gero, turi neigiamą poveikį ir jų sprendimui investuoti į NT Lietuvoje. Prie sumenkusių perlaidų prisidėjo ir smukusi Britanijos svaro sterlingų vertė euro atžvilgiu, ypač po Jungtinės Karalystės sprendimo referendume pasitraukti iš ES.
„Tebesitęsiant Lietuvos ekonomikos ir atlyginimų, socialinių išmokų augimui, o eurui brangstant pagrindinių valiutų atžvilgiu, mažai tikėtina, jog migrantų perlaidų į Lietuvą mažėjimo tendencija 2018-2019 m. pasikeis“, – prognozavo L. Galdikienė.
