Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų pardavėjai sutaria, kad kuro kainos, palyginus su praėjusiai metais, išaugo, o apie ateities prognozes kalba labai atsargiai. Kas laukia Lietuvos vairuotojų bei kaip ir kodėl kyla degalų kainos?
„Orlen Lietuva“ atstovas Tomas Digaitis sako, kad šiandien yra jaučiamas nuolatinis žaliavinės naftos kainos augimas.
„Pasak rinkos analitikų, susirūpinimas dėl stabilumo ir politikos formavimo Saudo Arabijoje – daugiausiai naftos eksportuojančioje šalyje, kur vyksta aukšto rango žmonių areštai, skaičiuojama daugiau nei 33 milijardai JAV dol. įšaldyto turto – yra pagrindinis veiksnys kylančioms kainoms. Kaip ir kiti faktoriai, tokie kaip padėtis Venesueloje. Tai tik gilina susirūpinimą naftos tiekimu“, – teigia T. Digaitis.
„Tai pasiekia mūsų rinką, bet ne trumpuoju periodu, nes žaliavinės naftos ir degalų rinkos yra atskiros, dažnai net judančios priešinga kryptimi. Ilguoju periodu padidėjusi naftos kaina veda į mažėjančias perdirbėjų maržas, kas lemia didėjančią degalų kainą. Tai veikia ir priešingai: netikėti naftos kainos kritimai dažnai lemia didėjančias naftos perdirbėjų maržas, kas lemia didėjančius perdirbimo kiekius. Norint parduoti daugiau, reikia mažinti kainą“, – sako „Orlen Lietuva“ atstovas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis išskiria pagrindines priežastis, dėl kurių, pasako jo, nuo vasaros pradžios naftos kaina pakilo trečdaliu.
„Visu pirma, tai nuo metų pradžios sėkmingai įgyvendinama pasiūlos ribojimo politika, kuri, tikėtina, bus pratęsta ir kitais metais. Naftos kartelis atgavo savo galią, mažinama naftos gavyba, todėl artėja balansas naftos rinkoje – nebėra perteklinės pasiūlos, kuri gerokai viršijo paklausą nuo 2014 iki 2015 m.“, – teigia analitikas.
Pasak N. Mačiulio, kita priežastis, dėl kurios yra jaučiamas staigus kainų kilimas – sparčiai auganti paklausa.
„Augimas ypatingai yra matomas Kinijoje, bet taip pat ir visose kitose pasaulio valstybėse. Tuo pačiu metu, šiek tiek pradėjo mažėti naftos gręžinių JAV, todėl nėra baiminamasi, kad OPEC sumažinta pasiūla bus labai greitai užpildyta iš JAV“, – sako ekonomistas.
Prognozės įvairios
Jau dabar yra aišku, kad degalų kainos šiais metais bus didesnės nei buvo fiksuojamos praėjusiais, tačiau specialistai viliasi, kad situacija rinkoje stabilizuosis. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) direktorė Daiva Jokšienė aiškina, kaip naftos kainų augimas veikia degalų rinką.
„Mažmeninė degalų kaina, kuri yra matoma degalinėse, kiek daugiau nei 40 proc. priklauso nuo produkto t.y. didmeninės kainos, apie 50 proc. priklauso nuo mokesčių. Kylanti naftos kaina netiesiogiai veikia didmeninę kainą, o tai atsispindi ir mažmenoje. Naftos kainų augimas prasidėjo nuo lapkričio mėnesio. Sąlyginai kiek mažiau dyzelio, tačiau benzino kainos išaugo pakankamai daug, o tai atsispindėjo ir mažmeninėje prekyboje“, – sako D. Jokšienė.
LNPPĮA direktorė tikisi, kad analitikų prognozės pasitvirtins ir naftos kainos stabilizuosis, o po kiek laiko tai pasimatys tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje.
„Tokia naftos kaina paskutinį kartą buvo fiksuota dar 2015 m. ir ji yra pakankamai aukšta. Tikėtina, kad kainos dar kils, tačiau labai tikimės stabilumo“, – sako D. Jokšienė.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad jau kurį laiką yra jaučiamas degalų kainų augimas, o palyginus su praėjusių metų vidutine naftos kaina – pakilimas yra ganėtinai didelis.
„Naftos dedamoji galutinė kaina nėra tokia didelė, tačiau didesnę kainos dalį sudaro akcizai, pridėtinės vertės mokestis, perdirbėjo ir pardavėjo marža, bet vis tiek tas poveikis jaučiamas ir dabar. Kylant naftos kainai, vartotojai gana greitai pajunta pokytį pirkdami degalus, tačiau joms krentant būna atvirkščiai – tiekėjai neskuba mažinti kainų, tačiau taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl aš nenustebčiau jei per artėjančius mėnesius kuras pabrangtų dar keliais procentais“, – sako ekonomistas.
„Tolimesniam brangimui erdvės yra labai mažai, nes prie tokių kainų tikrai didės pasiūla iš JAV. Toliau didėja pasiūla iš Irano ir kitų OPEC valstybių, kurios turi išimtis ir gali didinti pasiūlą, nesilaikant bendro susitarimo tarp valstybių. Labiau tikėtina korekcija yra 60 dolerių už barelį“, – prognozuoja N. Mačiulis.
„Orlen Lietuva“ atstovų teigimu kol kas nėra nepastebima jokių makroekonominių prielaidų dideliam ar greitam degalų kainų kilimui, tačiau vyraujant geopolitinei įtampai viskas gali pasikeisti.
Seime planai, didinsiantys degalų kainas
Nors, pasak specialistų ir degalų pardavėjų, kainos didėja pagal pasaulines tendencijas, kitais metais Lietuvoje kuras gali pabrangti nepriklausomai nuo situacijos naftos rinkoje. Neseniai Seimo finansų komitetas nusprendė didinti akcizo mokestį, kuris turės įtakos ir kuro kainų augimui.
Lietuvos degalinių sąjungos (LDS) vykdantysis direktorius Vidas Šukys rinkoje vyraujančią situaciją vadina neadekvačia, tačiau dar didesnį jo rūpestį sukelia nauji Seimo planai.
„Jau dabar dėl naftos kainų augimo yra pabrangę degalai, tačiau po naujų metų, pridėjus ir šį Seimo nutarimą, degalų kainos dar labiau padidės. Tai yra blogai ir mums, ir vartotojams. Esame prieš šį didinimą, turime parengę dokumentus bei siūlymą nepritarti“, – sako V. Šukys.
Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje, kaip ir visur kitur, įtaka kuro kainoms yra tiesioginė, tačiau reikia atsiminti, kad galutinėje degalų kainoje, naftos komponentas Lietuvoje sudaro tik 20 proc. Kitos dalys yra papildomi mokesčiai, todėl net ir dideli naftos kainos svyravimai turi gana nedidelius pokyčius galutiniai kuro kainai.
„Jeigu nafta būtų nemokama, tai benzinas degalinėse kainuotų 80 euro centų už litrą. Tai yra būtent tiek, kiek sudaro gamintojo ir perdirbėjo maržos bei visi kiti mokesčiai. Jau dabar kuro kaina yra kilstelėjusi 10 centų, tačiau kainos yra mažesnės nei 2014 m.“, – sako ekonomistas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
