Nors mokslininkai vis dar karštai diskutuoja, kas yra sąmonė, Stuartas Hameroffas iš Arizonos universiteto ir britų fizikas, seras Rogeris Penrose`as daro išvadą, kad tai yra informacija, saugoma kvantine forma.
R. Penrose`as ir jo komanda aptiko įrodymų, kad „iš baltymų sudaryti mikrovamzdeliai – struktūriniai žmogaus ląstelių komponentai – perneša kvantinę informaciją – informaciją, saugomą aubatominiu lygiu“, rašo untold-universe.com.
R. Penrose`as teigia, kad žmogui patyrus laikiną mirtį, ši kvantinė informacija išsilaisvina iš mikrovamzdelių ir pasklinda Visatoje. Jei žmogus atgaivinamas, kvantinė informacija vėl grįžta į mikrovamzdelius – būtent tai leidžia patirti priešmirtinius pojūčius.
„Jei žmogus neatgaivinamas ir pacientas miršta, gali būti, kad ši kvantinė informacija gali egzistuoti už kūno ribų – veikiausiai amžinai – sielos pavidalu“, – teigia jis.
Mokslininkai iš visuotinai pripažįstamo Maxo Plancko fizikos instituto Miunchene sutinka su R. Penrose`u, kad fizinis pasaulis, kuriame gyvename, tėra mūsų suvokimo rezultatas, o kai mūsų fiziniai kūnai miršta, anapus egzistuoja begalybė. Kai kas mano, kad sąmonė po mirties keliauja į paralelinius pasaulius.
„Begalybė yra begalinė tikrovė, kuri yra kur kas didesnė… ir kurioje įsišaknijęs šis pasaulis. Taigi mūsų gyvenimai šioje egzistencijos plotmėje jau yra apimti ar apsupti alternatyvios tikrovės. Kūnas miršta, bet dvasinis kvantinis laukas egzistuoja toliau. Taigi šia prasme aš esu nemirtingas“.
Knygoje „Beyond Biocentrism: Rethinking Time, Space, Consciousness, and the Illusion of Death“ („Anapus biocentrizmo: laiko, erdvės, sąmonės ir mirties iliuzijos permąstymas“) Robertas Lanza klausia, ar egzistuoja siela? Nauja mokslinė teorija, kurią jis pateikia, sako, kad mes esame nemirtingi ir egzistuojame už laiko ribų. Biocentrizmas vadovaujasi sąlyga, kad erdvė ir laikas nėra griežti objektai, kaip manome. Nuo laiko ir erdvės nepriklausančiame pasaulyje mirtis neegzistuoja. Jo nauja mokslinė teorija teigia, kad mirtis nėra galutinis įvykis, kaip mums atrodo.
„Egzistuoja begalinis visatų skaičius, ir viskas, kas gali įvykti, įvyksta kažkurioje visatoje. Šiuose scenarijuose mirtis neegzistuoja jokia realia prasme. Visos įmanomos visatos egzistuoja vienu metu, nepaisant to, kas vyksta vienoje iš jų. Nors individualūs kūnai yra pasmerkti savidestrukcijai, gyvumo jausmas – „Kas aš esu?“ – tėra 20 vatų energijos fontanas, funkcionuojantis smegenyse. Tačiau ši energija su mirtimi niekur nedingsta. Viena tvirčiausių mokslo aksiomų yra ta, kad energija niekada nemiršta. Jos neįmanoma sukurti ar sunaikinti. Tačiau ar ši energija pereina iš vieno pasaulio į kitą?“, – klausė R. Lanza.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
