Dėl bėgimo pamišęs kaunietis Ignas Dombrauskis, nutaręs ištisus metus kasdien nubėgti bent po 5 kilometrus, susigalvojo naują iššūkį – savaitei kieme užkasė asmeninio automobilio raktus ir po Kauną keliavo alternatyviais būdais. Eksperimentui pasibaigus Ignas tebemano, kad Kaunas – patogus miestas, tačiau yra kur pasitempti.
Nors Ignas gyvena 2 km nuo darbo, 3 km nuo miesto centro, 4 km nuo Senamiesčio, o 3 km spinduliu gali rasti visus reikalingus prekybos centrus, mintis, kad teks verstis be automobilio, jam kėlė didelį nerimą. „Aišku, dažnai išsiverčiu tiesiog eidamas pėstute, tačiau kai turi šeimą, porą vaikų, du darbus ir dar daug kitos veiklos, po miestą tenka keliauti daug. Ir dažnai. Toks gyvenimo ritmas – puikios sąlygos patikrinti realų Kauno susisiekimo patogumą“, – sakė eksperimento sumanytojas.
Igno teigimu, jo išlaidos transportui tą savaitę, kai nenaudojo savo automobilio, buvo 28,31 eurų. Iš jų 4 eurai atseikėti viešajam transportui, 24,31 eurų – „CityBee“. Tiesa, dukart jis pasinaudojo „išgelbėk draugą“ korta – kur reik pamėtėjo pažįstami. „Ar sutaupiau palyginti su nuosavo automobilio naudojimu? Laiko atžvilgiu, manau, užtrukau ilgiau, nes visas transportas buvo ne kieme, kaip savas automobilis, tad vienu ar kitu atveju tekdavo paėjėti iki jo“, – dėstė vyras.
Ignas sakė maloniai nustebęs miesto centrą autobusu galįs pasiekti porą minučių. Viešasis transportas jį itin džiugino, nes juo naudojantis išnykdavo skubėjimo jausmas, o kelionės autobusais labai patiko ir vaikams. Malonu Ignui būdavo sėsti ir už „CityBee“ vairo, nes automobilis naujas, moki tik tiek, kiek važiuoji, vaikams būdavo staigmena, su kokiu automobiliu vėl važiuosime.
„Svarstant racionaliai, man, kaip ne itin ūkiškam žmogui, naudotis ne savo transportu patiko, nes nereikėjo galvoti apie nemėgstamus darbus. Žiūrėti, ar automobilio variklyje tepalo yra užtektinai, ar reikia siurbti saloną, ar niekas nebilda, nelūžta ir panašiai. Eksperimentas, turiu pripažinti, buvo įdomi patirtis. Nors jis truko neilgai ir pagyvenus be nuosavo automobilio, pavyzdžiui, mėnesį, matyt, išryškėtų daugiau niuansų. Vis dėlto jis leido pamatyti, ką Kaune reikėtų pakoreguoti, kad judėjimas iš taško A į tašką B būtų patogus pasirinkus bet kurį susisiekimo būdą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos mieste“, – teigė prisiekęs bėgikas.
Ignas davė penkis patarimus, kaip gerinti Kauno susisiekimo sistemą ir auginti žmonių laimę.
1. Daugiau dviračių takų
„Čia neturėtų būti sudėtingas klausimas – kuo geresnė infrastruktūra ir kuo saugiau galima keliauti dviračiu (arba riedlente, paspirtuku), tuo žmonės mieliau paliks automobilius garažuose, o laikui bėgant, galbūt, jų visai atsisakys. Pažiūrėkite į Savanorių ir Taikos prospektus, kurie yra pagrindinės arterijos, nešančios daugybę kauniečių kiekvieną dieną. Ten važiuojamoji dalis, iš esmės, skirta tik automobiliams – gali važiuoti dviračiu, bet saugiai tikrai nesijausi.
Lieka šaligatviai, bet jais važiuojant reikės daugybę kartų sustoti ir nulipti nuo dviračio, nes teks jį nusivesti nuo šaligatvio bortelių. Akivaizdu, juos tiesusieji negalvojo, kad borteliais riedės dviračiai. Ir taip daugelyje miesto vietų. Jeigu jau nėra pinigų tikriems dviračių takams, gal galima tiesiog sutvarkyti bortelius ir padaryti, kad ant jų būtų galima užvažiuoti ir nuvažiuoti?“
2. Daugiau „CityBee“ automobilių ir jų statymo vietų
„CityBee“ automobiliai ir automobilių dalijimosi paslaugos, mano įsitikinimu, yra viena svarbiausių modernių miestų sudedamųjų dalių. „CityBee“ paslaugomis pasinaudodavau ir anksčiau, tad man jos buvo įprastas pasirinkimas, kai reikia alternatyvaus transporto ar papildomo automobilio. Atsisakius nuosavo automobilio, „CityBee“ tiesiog teko naudotis kiek dažniau.
Įvertinęs visą naudojimo patirtį galiu drąsiai teigti – norėtųsi, kad Kaune būtų daugiau „CityBee“ automobilių ir daugiau jų statymo vietų. Eksperimento metu teko ne kartą paėjėti iki laisvo „CityBee“ automobilio. Vienas didelio atstumo atvejų ir privertė griebtis draugo pagalbos. Tiesa, aš nieko prieš ir pasivaikščioti. Turint omenyje, kad Kauną galėčiau tikrąja ta žodžio prasme apibėgti, ėjimas man nebuvo iššūkis. Iš kitos pusės, daugiau patogumo dar niekam nepakenkė.“
3. Uždrauskime gatvėje posūkį į kairę
„Esu skaitęs, kad UPS kompanijos kurjeriai niekada nesuka gatvėje į kairę. Pasirodo, tai yra ne šiaip sau priimtas sprendimas. Atlikti tyrimai rodo, kad posūkiai į kairę yra ne tik pavojingi, bet juos atliekant sugaištama daug laiko. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad ne kartą mačiau, kaip spūstis akimirksniu paralyžiuoja gatvėje eismą tik todėl, kad kažkas iš gatvės nori įsukti į kiemą. Priešpriešinio eismo dalyviai to vairuotojo nepraleidžia, jis laukia, o už jo laukia ir nervinasi dešimtys kitų vairuotojų.“
4. Supaprastinkime viešojo transporto bilietų įsigijimą
„Man atrodo, gyvename per moderniame pasaulyje, kad vis dar būtų privalu pirkti fiziškai apčiuopiamus viešojo transporto bilietus, už kuriuos mokėtume iš kišenės ištrauktais centais. Įprasti bilietai turi išlikti, nes kai kurie šiuolaikišku būdu tiesiog nenorės ar nemokės naudotis. Tačiau dauguma, tikiu, būtų labai laimingi, jei užtektų tik spustelėti mygtuką telefone. Na, panašiai kaip statant automobilį. Palikau jį – įjungei telefone skaitiklį, reikia važiuoti – išjungei. Kaip būtų puiku, jei taip būtų galima daryti įlipus į autobusą ar troleibusą. Ir nereikia jokių banko pavedimų daryti – viskas, pavyzdžiui, įtraukiama automatiškai į mobiliojo ryšio sąskaitą.“
5. „Išmanizuokime“ automobilių statymą
„Pritraukime verslininkus, kurie kuria automobilių statymo sistemas ir padėkime jiems eksperimentuoti, kad kuo greičiau atsirastų galimybė iš anksto matyti laisvas gatvėse esančias automobilių statymo vietas. Būtent vietų statyti mašiną ieškotojai dažnai drumsčia eismo tėkmę.
Viename straipsnyje skaičiau, kad tokiuose didmiesčiuose kaip Niujorkas žmonės, ieškodami laisvos vietos automobilio pastatymui, per metus sugaišta beveik 400 valandų. Kitaip tariant, žmonės kasmet 16 dienų nervinasi, pyksta ant kitų ir viso pasaulio vien todėl, kad suka ratus gatvėse ir aklai ieško, kur galėtų įkišti automobilį. O jeigu tai sunkiai besiorientuojantys svečiai iš kitų miestų, kyla ne tik nepatogumų, bet ir pavojingų situacijų.“
