Dažniau išsisukdavusiems nei atsakydavusiems už sudaužytus stotelių stiklus asmenims nuo šiol verta gerai pagalvoti, ar apsimoka lieti tulžį ant stotelių.
Kaip pasakojo Kauno viešojo transporto stoteles įrengiančios ir prižiūrinčios bendrovės „Reklamos arka“ pardavimų vadovas Kazimieras Kavaliūnas, rugsėjo 25 d. vakarą du jaunuoliai, eidami pro šalį, sugalvojo išdaužti stotelės „Šarkuvos g.“ galinės plokštumos stiklą.
„Tai pastebėję aplinkiniai gyventojai paskambino policijai – ši greitai sureagavo ir netoliese sulaikė asmenis, atitikusius apibūdinimą. Patyrėme 380 eurų nuostolį, kurį norėsime iš tų asmenų prisiteisti“, – teigė K. Kavaliūnas.
Jo duomenimis, per mėnesį vidutiniškai suniokojami 3-4 stiklai, priklausomai nuo metų laiko. Vasarą tokių nutikimų fiksuota mažiau, rugsėjį skaičius išaugo.
Vandalams išaiškinti skiriama daugiau dėmesio
„Stoteles niokojantys chuliganai apskritai sulaikyti pirmą kartą. Pastaruoju metu pradėjome glaudžiau dirbti su policija – nuo rugpjūčio pranešame apie visus įvykius, ko anksčiau nedarėme. Prašome, kad pareigūnai tam skirtų kuo daugiau dėmesio, ir jo sulaukiame“, – kintančią situaciją apibūdino K. Kavaliūnas.
Dažnai peržiūrimi aplink esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Siekiama užtikrinti, kad stiklai dužtų kuo rečiau, būtų sukeliama mažiau nepatogumų viešojo transporto keleiviams.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Oficialiais duomenimis, pranešimas apie įvykį Kaune, Jotvingių g. gautas rugsėjo 25 d., apie 18 val. Du galimai neblaivūs vyrai išdaužė viešojo transporto stotelės stiklus ir pasišalino iš įvykio vietos. Tikslindami įvykio aplinkybes, pareigūnai nustatė du vyrus, gimusius 1984 ir 1993 m., galimai susijusius su šios nusikalstamos veikos padarymu.
Gavus įmonės, kuriai padaryta 380 eurų žala, oficialų kreipimąsi bei surinkus pakankamai informacijos, penktadienį, spalio 6 d. dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą gresia viešieji arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsakomybė taikoma atsižvelgiant į sugadinto turto vertę. „Mažos, nedidelės vertės turto gadinimas užtraukia administracinę atsakomybę. Turto sugadinimas, kurio vertė didesnė nei 113 eurų, užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – teigė Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė.
Anot jos, tokio tipo įvykiai nėra dažni.