Vasarą Vilniaus gatvėje duris atvėręs „Lithuanian Pub Entry“ gana per trumpą laiką pelnė lankytojų pripažinimą, tačiau sustoti neketina – keis požiūrį į nusistovėjusius stereotipus, kad lietuviška virtuvė – tai tik cepelinai ir kugelis.
Pirmoji diskusijų banga apie šią Vilniaus gatvėje atsidariusią naują vietą kilo dėl interjere ir „pub’o“ stilistikoje naudojamo tarpukario Kauno įvaizdžio, kuris XXI a. „pub’e“ interjero dizainerių interpretuotas šiuolaikiškai. Tačiau, panašu, kad „Lithuanian Pub Entry“ greitu laiku išprovokuos dar vieną kauniečių nuomonių susikirtimą – apie tai, ką vadiname lietuviška virtuve.
Miesto ir kaimo virtuvės skirtumai
Kauno tarpukario konceptą „pub’o“ įkūrėjas kaunietis Nerijus Paškevičius pasirinko neatsitiktinai. Pradėjęs domėtis to laikotarpio Kauno kulinarine kultūra suprato, koks įvairus, margas ir turtingas tuo metu buvo Kauno maitinimo įstaigų sąrašas, pradedant mažutėmis cukrainėmis ir kavinukėmis, baigiant prabangiais, europinio lygio restoranais.
„Stebiuosi, kodėl vis dar tradiciniais lietuviškos virtuvės patiekalais laikome cepelinus– juk tai daugiau kaimo, o ne miesto gyventojų patiekalai. Lietuvos miestuose jau prieš 100-tą metų žmonės valgė visai kitokius patiekalus, dar kitoks maistas buvo tiekiamas ant LDK didikų stalų. Lietuviškos virtuvės tradicijos yra žymiai įdomesnės ir įvairesnės, nei stereotipiškai vis dar esame įsitikinę“, – naujai žvelgti į tradicijas kviečia N. Paškevičius.
Idėja nustebinti svečius
Pasidomėję, kur Kaune rekomenduojama pavalgyti užsieniečiams, kurie nori pargauti tradicinių lietuviškų patiekalų, nesunkiai atspėsime, kad dažniausiai jiems patariama eiti ten, kur masiškai verda cepelinus, kepa bulvių plokštainius ir panašius sunkiai virškinamus, riebius kaimiškos virtuvės patiekalus. „Tad nenuostabu, kad miesto svečiai apie lietuvių mitybos įpročius susidaro gana vienpusį vaizdą“, – apgailestauja N. Paškevičius.
Jo įkurtame „Lithuanian Pub Entry“ kaimo virtuvės tradicijos patiekalų nėra, meniu – europietiški, lietuvių kitose šalyse pamėgti pavadinimai, tiksliau – šio amžiaus kauniečių valgomas maistas.
„Tai kur čia tas lietuviškumas, juk pavadinime žodis Lithuanian?“, – klausiame Nerijaus.
„Tarpukario Kaune žmonės valgė Europoje populiarų maistą, restoranų virtuvių šefai jau tada sekė madas Europos sostinėse, kaip ir daugelis kitų to meto madų – taip ir kulinarinės tradicijos buvo atkartojamos ir siūlomos Kauno publikai, – sako N. Paškevičius. – Tačiau buvo ir labai lokalių, vietinių produktų, gėrimų, pavyzdžiui „Krupnikas“ – trauktinė su medumi – vienas populiariausių to meto gėrimų“.
„Tad ir mes pradėjome ieškoti kažko tokio, kas galėtu sudominti ir nustebinti lankytoją, ieškantį išskirtinio lietuviško skonio derinių – taip mes atradome nedidelę šeimos vyninę, kuri čia, Lietuvoje, gamina išskirtinės kokybės vyną, puikiai derantį su mūsų siūlomu maistu ir įtinkantį mūsų lietuviškam, labiau šiaurietiškam skoniui“, – intriguoja N. Paškevičius.
Degustacijos metu – daugiau žinių
Spalio 5 d. „Lithuanian Pub Entry“ organizuos „Gintaro Sino“ vynų degustaciją, kurios metu bus galimybė išragauti šios nedidelės vyninės gaminamus skirtingų rūšių sausus, pusiau sausus, saldžius vaisių ir uogų vynus, išmokti derinti juos su maistu, mokytis kitų tokio vyno degustavimo ypatybių. „Tiesą sakant, subtilūs ir rafinuoti šios vyninės gaminamų vynų skoniai gali nustebinti net ir didžiausius skeptikus, o „Gintaro Sino“ vyninė jau pelnė ne vieną gėrimų gurmanų pripažinimą“, – sako N. Paškevičius.
„Lithuanian Pub Entry“ meniu nuolat siūloma dešimt „Gintaro Sino“ vyno rūšių, iš kurių keturios yra pilstomas vynas, todėl didelis privalumas, jei norite tik paragauti šio vyno, ar pavaišinti svečią taurele – nereikės užsisakyti viso butelio.
Ir tai gali tapti išties originalia idėja kauniečiams, kurie nori savo svečius – iš Lietuvos ar užsienio – nustebinti kitokiu požiūriu į lietuviškos virtuvės skonius. Tačiau tam reikia žinoti, paragauti, išsirinkti, mokėti pristatyti. Tokių žinių degustacijos dalyviai gaus iš nedidelės šeimos vyninės įkūrėjo Gintaro Sinkaus, kurio vardu ir pavadinta vyninė.
Ilgimės vaikystės skonių
„Mes kiekvienas esame unikalus, kaip ir mūsų skoniai ir jų pojūčiai. Kiekvienas esame atskiras ir tuo pačiu esame dalis kažko. Mūsų skoniai gali skirtis, tačiau juose rasime bendrumo. Jaučiame sentimentus senųjų sodų ir vaikystės miškų uogoms bei vaisiams – tai dalis mūsų istorijos“, – šydą nuo savo gaminamų vynų filosofijos šiek tiek praskleidžia ir pats vyndarys Gintaras Sinkus, kuris gana retai dalyvauja degustacijose, jų vedimą jau seniai patikėjo žentui Modestui. Tačiau kvietimas atvykti į Kauną Gintarą sudomino.
„Kaunas mane žavėjo nuo seno. Tai miestas, į kurį man atvykus, rodos, vis kažkas pasikeičia, bet tiksliai negaliu pasakyti kas. Tai mane maloniai džiugina“, – šypsosi vyndarys.
Nustebinti Kaunu – išties gera idėja, jei laukiate svečių. Tačiau pradžioje pabandykime nustebti patys, atradę kitokį požiūrį, skonį ir idėją.
Daugiau informacijos apie degustaciją čia.
