Seimas nesutiko griežtinti bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais, kaip siūlė trys Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamentarai.
Šią savaitę parlamente buvo pateikta iniciatyva už itin žiaurų elgesį su gyvūnu nebeleisti atsipirkti bauda, tačiau pataisoms pradėti kelią Seime pritrūko dviejų balsų. Už projektą po pateikimo balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo šeši ir 31 susilaikė, Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.
Šiuo metu už gyvūno kankinimą, jei dėl to jis žuvo ar buvo suluošintas, gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei šios frakcijos nariai Vitalijus Gailius ir Dovilė Šakalienė siūlė braukti baudą ir palikti tik griežtesnes sankcijas.
Taip pat BK siūlyta papildyti nuostata, kad nuo vienų iki trejų metų nelaisvės grėstų už žiaurų elgesį su gyvūnais, jei tokie veiksmai būtų viešinami, išsakomas ketinimas juos tęsti, veikiama asmenų grupėje, jei šie veiksmai būtų daromi stebint mažamečiams, iš chuliganiškų paskatų.
Viena pataisų teikėjų D.Šakalienė pristatydama jas Seime tvirtino, kad piniginė bauda yra neadekvati sankcija už gyvūno naikinimą, kartu siūlė svarstyti, ar išvis tokia nusikalstama veika neturėtų būti priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai vietoje lengvų.
„Mes turime vis daugiau rezonansinių bylų, kai viešai demonstruojamas gyvūnų kankinimas ir žudymas. Tai daro neigiamą poveikį mūsų vaikams, paaugliams, kurie nuolat sėdi socialiniuose tinkluose ir paksui mėgina tuos veiksmus pakartoti, yra tokių veiksmų traumuojami“, – teigė parlamentarė.
Skeptiškai pataisas įvertinę parlamentarai savo ruožtu kėlė klausimus, ar laisvės atėmimo bausmė be kitų alternatyvų turėtų teigiamą poveikį.
„Ar nemanote, kad siekiant atgrasyti asmenis nuo tokio žiauraus elgesio su gyvūnais reikėtų eiti kitu keliu: ne griežtinti bausmę, kas ne visada atgraso nuo nusikaltimo padarytimo, o daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų išvengiama nebaudžiamumo?“ – klausė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Pataisas sukritikavo ir Seimo teisininkai, argumentuodami, kad jos yra nesistemiškos, nes nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. „Akcentuotina, jog nesunkių nusikaltimų sankcijose yra prioritetinės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tarp jų ir bauda“, – rašoma teisininkų išvadoje.
Seimo kanceliarijos teisininkų išvadoje pažymima, kad panaikinus baudą ir palikus tik su laisvės apribojimu susijusias sankcijas „pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame Baudžiamajame kodekse būtų unikalus“.
