Po metų pradžioje Kėdainių rajone mirtinai sumušto keturmečio Mato tragedijos politikų duoti pažadai pasirūpinti skriaudžiamais vaikais iki šiol netapo kūnu. Parlamentarai Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas apgailestauja, kad pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje iki šiol nėra: vyksta pokiliminė kova, o reikalingas įstatymas įstrigęs Seime.
Po Mato tragedijos šalyje kilus pilietinei iniciatyvai #ApginkimeVaikusDABAR, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (VTAPĮ) pavyko papildyti visų rūšių smurtą prieš vaikus draudžiančiomis pataisomis. Kitaip tariant, Lietuvoje uždrausta vaikus bausti fizinėmis bausmėmis. Iki tol į nevyriausybininkų siūlymus nebūdavo atsižvelgiama.
Seimo narės, iš valstiečių ir žaliųjų pas liberalus neseniai pabėgusios D. Šakalienės aiškinimu, tuomet pavyko susitarti dėl būtinybės priimti naują pilną VTAPĮ vietoje morališkai atgyvenusio abstraktaus dabartinio. Seimas pateikimo stadijoje pritarė naujajam VTAPĮ projektui, numatančiam konkretų praktinį reagavimo algoritmą. Jame apibrėžiama, kas, ką, su kuo, per kiek laiko turi padaryti, numatoma atsakomybė už aplaidumą bei nepranešimą apie žinomus smurto atvejus. Taip pat įteisinama vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacija, atskiriant priežiūrą nuo paslaugos. Kitaip tariant, išsprendžiamas šiandien esantis interesų konfliktas, kai skirtingi savivaldybės padaliniai teikia pagalbą ir kontroliuoja, kaip ta pagalba teikiama.
„Deja, nuslūgus protestams ir visuomenės susidomėjimui, pokiliminė kova sėkmingai atsinaujino. Pasimokę, koks efektyvus yra mobilizuotas visuomenės palaikymas, modernios efektyvios vaiko teisių apsaugos nenorintys „tradicinių vertybių“ rėmėjai nustojo atvirai liaupsinti autoritarinius santykius šeimoje, atsisakė pagyrų „beržinei košei“, nes visuomenė nebetoleruoja smurto pacukravimo švelniais pavadinimais.
Pasirinktas kelias viešai kalbėti, kad jie taip pat yra už saugią vaikystę, tik tenorima padirbėti su sąvokomis, patikslinti apibrėžimus ir užtikrinti, kad įstatymas veiktų. Šis manevras per pastaruosius 20 metų jau buvo pritaikytas daug kartų – visuomenė pavargsta sekti procedūrinius žaidimus ir tikslinimus, taip reforma neįvyksta“, – aiškina D. Šakalienė.
Tačiau ji konstatuoja, kad tolesni darbai įstrigo. „Antras žingsnis – praktinis šio draudimo įgyvendinimas – pusei metų įstrigo, kol praradusi viltį išėjau iš valdančiųjų, matydama LVŽS vadovybės pasirinkimą laikytis „tradicinių vertybių“ linijos ir kabinti visuomenei makaronus „tikslinimais“. Kaip visuomet nebuvo atviros ir sąžiningos kovos – visuomenės akyse siekta parodyti, kad mano išėjimas susijęs su valstiečių mėginimu perdaryti Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją.
Maniau, kad jiems pavyko ir mano taip sunkiai parašyta, į rinkimų programą įtraukta ir į Vyriausybės programą perkelta reforma pasibaigė. Buvau išmesta iš visų komitetų ir komisijų, man buvo pasakyta, kad absoliučiai jokie mano įstatymai nepraeis. Bet atviras kalbėjimas apie reformos stabdymą buvo išgirstas žiniasklaidos ir visuomenės – ir vėl tik dėl minėto dėmesio procesas pajudėjo. Su tam tikrais kompromisais naujasis įstatymas baigtas svarstyti komitetuose ir teoriškai gali būti svarstomas bei priimtas rudens sesijoje“, – aiškina Seimo narė.
Mano, kad S. Skvernelis atsakomybę permeta Seimui
D. Šakalienei antrina M. Majauskas.
„Po įvykių Kėdainiuose visi buvo itin jautrūs, žadėjo esmines permainas. Tačiau praėjo jau daugiau kaip pusė metų, ir jokių pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje nėra. Niekas neprisiima atsakomybės už duotus pažadus ir reformą mėto nuo savęs kaip karštą bulvę“, – įsitikinęs Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas M. Majauskas, aktyviai siekęs „vaikų nemušimo“ įstatymo priėmimo.
Jo matymu, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis visais būdais vengia vaiko teisių temos ir visą atsakomybę bando permesti Seimui. Tuo metu Seime, sako M. Majauskas, vaiko teisių apsaugą prižiūri esamą sistemą kūrę žmonės, kurie, deja, niekaip negali pripažinti, kad ji nebeveikia.
„Vaiko teisių skyrių centralizavimas ir papildomos paslaugos šeimai reikalaus papildomo finansavimo ir čia vežimas be kietos politinės valios sustoja“, – atkreipia dėmesį M. Majauskas.
R. Baškienė rezultatus žada rugsėjį
Tuo metu Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rima Baškienė sako, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau apsvarstė darbo grupės parengtą įstatymo projektą. Savo žodį dar turi tarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam pavesta įvertinti atskirus straipsnius.
„Tikimės, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nevilkins šio proceso ir jau rugsėjo pradžioje eisime į plenarinių posėdžių salę, į įstatymo projekto svarstymo stadiją. Žingsniai yra ir aš tikrai viliuosi, kad rudens sesijoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bus priimtas“, – aiškina R. Baškienė.
R. Baškienės teigimu, rastas sutarimas ir dėl sąvokų, ir dėl bendro principo – centralizavimo, atsakomybės perskirstymo. Paskutiniai štrichai bus sudėlioti rudens sesijos pradžioje.
Įstatymo įgyvendinimui reikalingą finansavimą žadama numatyti 2018 m. biudžete.
Seime šiuo metu svarstomą VTAPĮ parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Siekiama aukšto lygio vienodo standarto visiems, ar tai būtų miestas ar rajonas, didelė savivaldybė, ar maža. Iš vaiko teisių apsaugos skyrių svarbu reikalauti kokybės, o tą galima padaryti prisiimant šią funkciją ir atsakomybę sau. Tikimės turėti visiškai naujos kokybės įstatymą, grįstą kokybe, atvejo vadyba, institucijų darbo koordinacija ir bendradarbiavimu, pagalba šeimai bei vaikams. Tos kokybės verta palaukti“, – teigiama ministerijos DELFI pateiktame įstatyme.
Tiki, kad esant reikalui žmonės vėl susirinks prie Seimo
Ministerijos aiškinimu, diskutuojant, tariantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, jau parengti praktiškai visi poįstatyminiai teisės aktai.
Tai Grėsmių vaiko sveikatai ar gyvybei nustatymo ir jų lygių vertinimo tvarkos aprašas, Privalomas vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos aprašas, Vaiko ir šeimos poreikių nustatymo, naudojant rizikos veiksnių metodiką, tvarkos aprašas. Taip pat išgrynintas Informacijos apsikeitimo ir privalomo tarpinstitucinio bendradarbiavimo algoritmas vaikų teisių užtikrinimo srityje.
Su Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijomis SADM rengia tvarkos aprašą, pagal kurį vaikams koordinuotai bus teikiamos pagalba švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse. Beveik penktadalyje savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai jau veikia visą parą – Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestuose, Pagėgiuose, Kalvarijoje, Alytaus, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Molėtų, Širvintų ir Lazdijų rajonuose.
Kai kuriuos ministerijos veiksmus įvertino ir D. Šakalienė.
„Nuoširdžiai nustebau, kad SADM išdrįso neišsižadėti bendradarbiavimo su manimi ir reformos praktinio įgyvendinimo. Čia yra didžiausias pokytis nuo Nepriklausomybės atkūrimo – net ir būdamas pakankamai konservatyvus, ministras tęsia darbą keičiant savivaldybių požiūrį, pertvarko darbuotojų parengimo darbui su vaikais ir šeimomis metodikas, nurėžė reprezentacines išlaidas ir pirmąsyk per šios ministerijos gyvavimo laikotarpį daro praktinius darbus“, – dėstė D. Šakalienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė tai, kad, neieškodama biurokratinių kliaučių, ministro komanda priėmė Anglijos lietuvių nemokamai duotas praktines su vaikais dirbančių įstaigų apmokymo atpažinti smurtą priemones. Adaptuotas priemones ketinama išplatinti ne tik SADM, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose.
„Keliauju po savivaldybes ir matau, kad psichologinis lūžis įvyko, žmonės keičiasi.
Dabar belieka tikėtis, kad nebus palikti ant ledo savivaldoje praktiniame lygmenyje darbus pradėję žmonės, o Seime nugalės ne inkvizicija, bet vaiko teisių gynėjai. O jei reikės, žmonės vėl susirinks prie Seimo. Tikiu jais“, – kalbėjo D. Šakalienė.
DELFI primena, kad žiauriu mažamečio Mato nužudymu įtariami vaiko motina Monika Kaziukaitytė ir jos sugyventinis Gediminas Kontenis. Ši tragedija sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą dabartine vaiko teisių apsaugos sistema, Lietuvoje ir užsienio šalyse degintos žvakės, iš politikų imta reikalauti konkrečių sprendimų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
