Lietuvoje vis labiau trūksta darbuotojų, tad šalies ekonomika negali taip sparčiai augti. Analitikai prognozuoja, kad jeigu tendencijos nesikeis, apie ilgalaikį ekonomikos augimą svarstyti nereikėtų.
SEB ir DNB bankų analitikai siūlo į darbo rinką pritraukti pasyvesnes visuomenės grupes, pavyzdžiui, neįgaliuosius arba pensininkus. Be to, siūloma atsigręžti į viduriniąją klasę ir mažinti jai darbo apmokestinimą.
T. Povilauskas siūlo atsigręžti į neįgaliuosius
Lietuvoje vis labiau trūkstant darbuotojų, reiktų atsigręžti į neįgaliuosius, taip pat gerinti sveikatos apsaugą, kad darbingais išliktų ir vyresnio amžiaus žmonės, mano SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Be to, pasak jo, trūkstant darbuotojų, vis daugiau užsieniečių pradės dirbti paslaugų sektoriuje.
Anot T. Povilausko, darbo šiuo metu neturi tik nenorintys dirbti arba tie, kurie gyvena ekonomiškai silpnose Lietuvos vietovėse. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.
„Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų dėl emigracijos ir besitraukiančio jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, skaičius. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą.
Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje dirbo 1,363 mln. gyventojų, arba 5 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50 tūkst. žmonių“, – komentare žiniasklaidai teigė T. Povilauskas.
Todėl, pasak jo, reikia daugiau dėmesio skirti toms visuomenės grupėms, kurios mažiau įsiliejusios į darbo rinką. Pavyzdžiui, reikia pasistengti pritraukti į darbo rinką riboto darbingumo asmenis.
„Norėdami padidinti tokių asmenų norą ir galimybę dirbti, estai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai padėti kiekvienam žmogui rasti jam tinkantį darbą, o darbdavius papildomai paskatinti.
„Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200 tūkst. gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54 tūkstančiai. Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai“, – tikino analitikas.
Anot jo, svarbu pagerinti ir sveikatos apsaugą, kad vyresnio amžiaus žmonės išliktų darbingi. Dirbančių pensininkų Lietuvoje yra 67 tūkst. arba 11 proc. visų senjorų, tačiau šis rodiklis gerokai žemesnis nei Skandinavijoje, Pietų Europoje ar kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje. T. Povilausko nuomone, trūkstant darbuotojų, Lietuvoje vis daugiau užsieniečių įsidarbins paslaugų sektoriuje.
P. Stankevičius – už mokesčių mažinimą
DNB banko analitikas Povilas Stankevičius taip pat teigia, kad vis labiau ryškėja demografinės problemos, kurias būtina spręsti. Anot jo, mažinti emigraciją, dėl kurios mažėja darbuotojų, būtų galima keičiant mokesčius.
„Norint užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, reikia imtis veiksmų. Atsakymas į klausimą, kaip mažinti emigraciją ir auginti Lietuvos populiaciją, tikėtina, nuspręs šalies ekonomikos ateitį.
Norint išsaugoti Lietuvos populiaciją reikia gerinti sąlygas vidurinei klasei. Tai galima būtų pasiekti darbo apmokestinimo mažinimu, mokestinėmis lengvatomis naujam verslui ir didinant galimybes susitaupyti senatvei“, – komentare žiniasklaidai rašo P. Stankevičius.
Pasak jo, taip pat svarbu investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mat tuomet dėl mažėjančių darbuotojų skaičiaus nebebus būtina sparčiai didinti atlyginimų, jų kaštus perkeliant ant vartotojų pečių.
„Norint pažaboti gyventojų nepasitenkinimą skatinantį kainų augimą, reikia auginti produktyvumą, skatinant verslą investuoti į naujus, efektyvesnius gamybos procesus ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Kai vidutinis Lietuvos darbuotojas aukštesne kvalifikacija ir naujesnėmis technologijomis sukurs daugiau pridėtinės vertės – įmonėms nebebus reikalo perkelti aukštesnius darbo kaštus didinant prekių ir paslaugų kainas“, – teigė jis.
Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 7 proc., arba 1 procentiniu punktu mažesnis pernai balandį-birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.
Per ketvirtį – balandį-birželį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirči), nedarbo lygis šalyje taip pat sumažėjo 1 punktu. Vyrų nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,6 proc., moterų – 5,4 procento.
