Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, svarstė, kokia pridėtinės vertės mokesčio lengvata (PVM) – nuo rudens iki metų pabaigos bus taikoma šildymui.
„Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus. Atitinkamai esame peržiūrėję kurioms prekės ir paslaugoms galėtų būti taikomas mažesnis tarifas, vietoje devynių – 5 procentai“, – antradienį po pasitarimo pas premjerą dėl mokesčių pertvarkos žurnalistams sakė finansų ministras dėstė V.Šapoka. Kokia lengvata šildymui bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama.
Finansų ministras neatskleidė, kokie bus galutiniai Vyriausybės pasiūlymai dėl PVM lengvatos viešbučiams, tačiau ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bus pasiūlytas kompromisinis variantas.
„Rasim tarpinį sutarimą tarp to, kas egzistuoja ir pirminio siūlymo netaikyti lengvatos. Nebus taip, kaip buvo, bet nereiškia, kad nebus taikoma jokia lengvata, turėsime kompromisinį variantą. Bet šiame procese dalyvaus ir parlamentas, tad pokyčiai gali ir koreguotis“, – spaudos konferencijoje sakė M.Sinkevičius.
BNS žiniomis, Finansų ministerija siūlo nuo 2018 metų palikti 5 proc. ir 15 proc. lengvatinius PVM tarifus. Šildymui ir viešbučiams būtų taikomas 15 proc. tarifas. Iki birželio PVM šildymui buvo 9 proc., dabar – 21 proc., o viešbučiams galioja 9 proc. PVM.
Be to, siūloma dabartinį 9 proc. tarifą knygoms bei keleivių vežimui mažinti iki 5 proc.
Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti PVM lengvatą šildymui mainais į konservatorių paramą urėdijų reformai. Pasirašytame susitarime nebuvo įvardytas konkretus PVM tarifas, tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad jis turi būti 9 proc.
Finansų ministras V.Šapoka taip pat pažymėjo, kad nemažai diskusijų būta ir su ūkininkų bendruomene.
„Mūsų principinė nuostata, kad mokestis turi priklausyti nuo pelno dydžio, o ne nuo profesijos, išlieka“, – paklaustas, kaip gali keistis mokesčiai žemdirbiams, sakė V.Šapoka.
Finansų ministerijai birželį pristačius kai kuriuos mokesčių pakeitimų pasiūlymus, daugiausia palaikymo sulaukė pasiūlymas sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia alga, suvienodinti individualios veiklos apmokestinimą, inovacijų ir investicijų skatinimo priemonės.
„Daugiausiai palaikymo sulaukė neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimas su minimalia mėnesio alga, daug palaikymo sulaukė pasiūlymas suvienodinti skirtingų profesijų individualios veiklos apmokestinimą, palaikymo sulaukėme ir dėl naujų technologijų, inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių įvedimo. Siūlymų dėl papildomų lengvatų spektras buvo labai platus“, – kalbėjo V.Šapoka.
Pasak jo, Vyriausybės pozicija dėl vaiko pinigų nesikeičia: „Liekame prie tos pačios pozicijos, kad vaiko pinigai privalo būti, tai yra principinė nuostata. Dėl detalių, kaip skatinsime papildomai, pateiksime kitą savaitę“.
Anot jo, po diskusijų su visuomene galutiniai Vyriausybės pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimų bus pristatyti kitą savaitę.
„Esminis tikslas išlieka tas pats – skurdo mažinimas ir parama šeimoms, verslumo ir produktyvumo skatinimas, kad kurtųsi kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Šiandien (antradienį – BNS) aptarėm visus pasiūlymus, įvertinome juos ir galutinį rezultatą planuojame pateikti viešai visiems vienu metu kitą savaitę“, – kalbėjo V.Šapoka.
Vyriausybė birželį pasiūlė NPD prilyginti MMA, numatyti tiesiogines išmokas už vaikus, lengvatas naujoms įmonėms ir investicijoms į mokslinius tyrimus. Ministrų kabinetas tuomet taip pat pasiūlė atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams, dalies lengvatų žemdirbiams. Pagal projektą, pensijų didinimui numatoma skirti per 250 mln. eurų – jos paaugtų apie 20 eurų per mėnesį.
Vyriausybė tuomet teigė, kad šios priemonės padės mažinti socialinę atskirtį. Tuo metu kritikai teigia, kad permainos bus nenaudingos viduriniajai klasei.
Galutinį sprendimą dėl mokestinių permainų turės priimti Seimas.
