Liko mažiau nei pusmetis visiems to dar nepadariusiems deklaruoti tikrą gyvenamąją vietą. To nepadarę neteks teisės į savivaldybių skiriamą valstybės paramą, negalės gauti kitų paslaugų. Labiausiai dėl šio įstatymo reikalavimo gali nukentėti jaunos šeimos.
Prieš dvejus metus buvo priimtas naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Jame buvo numatyta pareiga kiekvienam deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Šios nuostatos įsigaliojimas buvo nukeltas, tačiau jau nuo 2018 m. sausio 1 d. ji turėtų veikti.
Daugelis savivaldybių yra ne kartą įspėję: gyventojai, nedeklaravę savo gyvenamosios vietos, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos praras teisę į įvairias išmokas ir paramą, nemokamą maitinimą vaikams, galimybę juos leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Jie taip pat negalės gauti kitų paslaugų. Pavyzdžiui, gyvenamosios vietos nedeklaravusiems gyventojams vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik tuo atveju, jeigu jie kitais dokumentais pagrindžia, kur faktiškai gyvena. Be to, transporto priemones jie gali registruoti tik 6 mėnesiams.
Registrų centro duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra per 267 tūkst. asmenų, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos adreso. Beveik 78 tūkst. gyventojų yra registruoti prie savivaldybės, be konkrečios gyvenamosios vietos. Visi jie gali netekti kai kurių lengvatų ir negauti kai kurių paslaugų.
Bus daug nemalonių situacijų
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ Rasa Žemaitė pripažino, kad nors įstatymo įsigaliojimas buvo keliskart atidėtas, problema niekur nedingo:
„Turime labai daug paslaugų, kurias šeimos gauna būtent deklaruotos gyvenamosios vietos pagrindu. Jeigu pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą yra privaloma, tai norėdamas gauti minėtas paslaugas negali nurodyti tik faktinės vietos, kurioje gyvenami. Dėl to atsiranda daug trukdžių tiems, kurie būstą nuomojasi arba gyvena pas tėvus, arba kurie atvyksta ir nuomotojai neleidžia deklaruoti gyvenamąją vietą. Taigi, manau, turėsime daug nemalonių situacijų.“
Pašnekovės teigimu, tokios įstatymo nuostatos iniciatoriai teigia, kad ji nėra nukreipta prieš šeimas.
„Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl šeimininkai nesutinka nuomininkams leisti deklaruoti vietos yra šešėlis. Mūsų pajamos yra mažos ir daug šeimų nėra tiek mokios, kiek norėtųsi. Šeimos pečius užgriūva kiekvienas papildomas išlaidų centas.
Jei prievolė deklaruoti atsiras, automatiškai reikės sudaryti nuomos sutartis. Žmonės bus reiklesni nuomotojams ir tikėtina, kad dėl to augs nuomos kainos. Bent jau gyventojų pajamų dydžio suma (t. y. 15 proc. pajamų, gaunamos iš nuomos)“ – komentavo pašnekovė.
Paklausta, kaip siūlytų spręsti problemą, ji svarstė, kad galbūt vertėtų nuo mokesčių atleisti tuos, kurie nuomoja tik vieną būstą.
„Juk dažniausiai nuomotojai yra pensinio amžiaus žmonės, kurie taip prisiduria prie menkų savo pensijų. Jeigu jiems būtų lengvata, atleidžianti nuo gyventojų pajamų mokesčio, galbūt tada atsirastų didesnis noras sudaryti sąlygas oficialiai nuomai.
Kita vertus, garbaus amžiaus žmonėms labai sudėtinga orientuotis teisiniuose dokumentuose. Jiems būtų lengviau, jeigu būtų kokios nors oficialios tipinės nuomos sutartys ir valstybė taptų tam tikru garantu, kad ją sudarius nebus kokio slapto punkto, kuris ryškiai pablogins situaciją, apsunkins iškeldinimą, jeigu nuomininkai nemoka“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, norėtųsi palankesnio požiūrio į žmogų – ir tą kuris nuomoja, ir tą, kuris nuomojasi, kad valstybė ne tik reikalautų, bet ir teiktų realią pagalbą.
Sutikimas gali būti terminuotas
Registrų centro Komunikacijos skyriaus specialistas Vytautas Brazaitis informavo, kad nekilnojamojo turto nuomos sutartys, sudarytos ilgiau nei metams, turi būti rašytinės, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tuo atveju, jei jos įregistruotos NT registre.
„Visgi praktika rodo, kad ne visi nuomotojai linkę nuomos sutartis registruoti – tai veikiau ne prievolė, o savininko ir nuomotojo reikalas“, – komentavo jis.
Specialisto teigimu, nuomos sutarties registravimas apsaugo ir nuomininką, ir nuomotoją nuo galimo kitos sutarties šalies nesąžiningumo, užtikrina sutarties sąlygų laikymąsi, prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos skaidrumo, efektyvesnio mokesčių surinkimo.
Nuomos sutarties registravimas pats savaime nereiškia, kad nuomininkas jau deklaravo gyvenamąją vietą. Tam reikalinga atskira deklaracija. Ją galima pateikti keliais būdais: atvykus į savivaldybę arba seniūniją, taip pat internetu, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų.
Deklaruojant gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame pastate, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, reikia pateikti ir patalpos ar pastato savininko sutikimą.
„Gyvenant nuomos pagrindais, nuomos sutartis galioja lygiai taip pat kaip sutikimas, tad sudarius tokią sutartį atskiro sutikimo iš nuomininko nebereikia gauti. Šiuo atveju nuomos sutartis neprivalo būti įregistruota Registrų centre, kad būtų vertinama kaip savininko sutikimas. Žinoma, tokiu atveju, prieš teikiant deklaraciją deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nuomotoją vertėtų įspėti, siekiant nesudaryti jam nenumatytų nepatogumų“, – aiškino V. Brazaitis.
Anot jo, sutikimas, leidžiantis deklaruoti gyvenamąją vietą, numato tam tikrus saugiklius, tad dėl jo jaudintis nei nuomotojas, nei nuomininkas neturėtų.
„Pirma, sutikimas nesuteikia gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui jokių turtinių teisių. Be to, sutikimai gali būti terminuoti, o sutikimą duodantis asmuo pats gali nuspręsti dėl laikotarpio. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai, tad išvengiama papildomų rūpesčių ir pačiam savininkui atskirų prašymų teikti nebereikia“, – tikino specialistas.
Oficialiai nuomoja vis daugiau
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė informavo, kad norintys nuomoti nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus.
Juos galima įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, bet ir kitam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį. Pvz., verslo liudijimas teikti šias paslaugas visoje Lietuvoje rugpjūčio mėnesį kainuoja 58 Eur.
Verstis būsto nuoma galima ir neįsigijus verslo liudijimo. Tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų už būsto nuomą.
VMI duomenimis, verslo liudijimą vykdyti veiklą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ šiemet jau įsigijo 6,2 tūkst. gyventojų. Per visus 2016 m. jų buvo 7,1 tūkst., 2015 m. – 5,7 tūkst.
Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje auga ir gyventojų deklaruojamos pajamos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos.
Už 2016 m. 55 tūkst. gyventojų deklaravo apie 189 mln. Eur iš tokios veiklos gautų pajamų, už 2015 m. beveik 58 tūkst. gyventojų deklaravo apie 171 mln. Eur gautų pajamų.
„VMI primena, kad būstą besinuomojantys gyventojai visuomet gali prašyti nuomininko pateikti jo veiklą pagrindžiantį dokumentą, inicijuoti nuomos sutarties sudarymą. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų“, – komentavo inspekcijos atstovė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
