Vasara – rojus kraujasiurbiams ir galvos skausmas mums, jų maistui. Vienų vabzdžių įgėlimus pajuntame iškart, tačiau apie kitų puotą sužinome tik prasidėjus odos reakcijai.
Vienoje feisbuko grupėje kilo diskusija dėl nukentėjusios moters įkeltos nuotraukos. Internautai nesutarė, kas galėjo sukelti tokią reakciją – oda buvo paraudusi, susidaręs tarsi uždegiminis žiedas, kuris būdingas Laimo ligai, tačiau jo forma – kiek kitokia.
Daugelis dalinosi pastebėjimais, kad taip įkąsti galėjo voras, dulkių erkutės ar aklys, o padėti esą turėtų paprasčiausias jodas.
Įkandimo vietos moteriai neniežti, raudona dėmė tai išnyksta, tai vėl išryškėja.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė sutiko DELFI paaiškinti, kaip atskirti pirmuosius Laimo ligos ženklus (eritemą) ir kokias žymes palieka kiti kraujasiurbiai.
„Pagal nuotrauką nustatyti, ar žmogui buvo įsisiurbusi infekuota erkė, gana sudėtinga, tai galėtų padaryti tik gydytojas. Tačiau abejotina, kad galėtumėte nepastebėti įsisiurbusios erkės. Uodas atskrido, pasimaitino ir nuskrido. Upinis arba smulkusis mašalas taip pat sukelia tik epizodinį skausmą bei raudonį. Tačiau erkė maitinasi kelias dienas. Suaugusi erkė jūsų kraują siurbti gali net iki savaitės, tad mažai tikėtina, kad tiek laiko nepastebėsite didėjančio parazito“, – svarstė pašnekovė.
Jei vakar, pavyzdžiui, buvote gamtoje, jokios erkės nepastebėjote, o šiandien ant kojos šviečia ryški raudona dėmė – tikimybė, kad jums įsisiurbė erkė, gana maža.
„Po erkės įkandimo lieka nedidelis raudonis, žirnio didumo, tačiau po kurio laiko ši organizmo reakcija išnyksta. Jei šis žirniukas pradeda plėstis iki 5 cm ir daugiau – tai jau ligos simptomas, klinikinis Laimo ligos požymis“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Klasikinis šios infekcinės ligos inkubacinis laikotarpis yra dvi savaitės, tačiau vizualūs požymiai gali prasidėti ir greičiau, ir vėliau: „todėl mes visiems siūlome mėnesį laiko stebėti erkės įsisiurbimo vietą“.
Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet šalyje šiomis ligomis suserga apie 3 tūkst. asmenų. Praėjusiais metais erkiniu encefalitu sirgo – 633 asmenys, o Laimo liga – 2915. Palyginti su 2015 m. sergamumo EE rodikliai išaugo 91 proc., o LL – 31 proc. 2015-2016 m.
Todėl natūralu, kad tokia statistika daugeliui kelia baimę ir bet koks raudonis iškart asocijuojasi su baisiausia prognoze.
„Jei kyla įtarimų ar abejonių, nebijokite kreiptis į medikus, kurie po papildomų tyrimų paneigs ar patvirtins diagnozę“, – patarė ULAC darbuotoja.
Migruojanti eritema būdinga pirmajai Laimo ligos stadijai. Eritema susiformuoja 80-90 % atvejų. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.
Patekusios į žmogaus organizmą borelijos migruoja lokaliai aplink erkės įkandimo vietą, toliau plinta limfagyslėmis, sukeldamos tos srities limfmazgių padidėjimą, arba išplinta krauju į kitas odos sritis ar kitus organus. Nors Laimo ligos metu gali būti pažeidžiama bet kuri kūno dalis, tačiau dažniausiai pažeidžiami organai yra oda, nervų sistema, sąnariai ir širdis.
Paraudimo vietoje oda gali būti jautri, šiltesnė. Bėrimas didėja po keletą centimetrų per dieną. Negydant migruojanti eritema išnyksta per keletą savaičių. Kai kuriems pacientams Laimo ligos pradžioje gali atsirasti dauginės raudonos dėmės odoje. Daliai pacientų odos bėrimo išvis neatsiranda.
„Bėrimas gali būti ir netaisyklingos formos, pavyzdžiui, kelios dėmelės ant kaklo. Bėrimas gali būti pailgas, iki dešimt centimetrų, tačiau esu mačiusi ir pusmetrio dydžio raudonį. Kadangi minėtu atveju eritema susidarė ant šono, ji ėmė plisti į nugarą bei priekinę kūno dalį. Klasikinio vieno apibrėžimo nėra. Bėrimas gali šviesti ryškiai, tačiau kitam jis gali būti it blankus šešėlis“, – aiškino entomologė M. Žygutienė.
Laimo ligos gydymas
Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Profilaktika
• Vakcinos nėra.
Erkių gausą mažinančios priemonės
• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.
Individualios apsaugos priemonės
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
Akaricidinių medžiagų panaudojimo židiniuose efektas trumpalaikis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
