Psichologijos specialistas bei priklausomybių ekspertas kaunietis Tomas Levulis šį kartą analizuoja itin sudėtingą temą, kodėl žmonės ryžtasi savižudybei. Priklausomybių ekspertas kalba apie lėtinę ir momentinę savižudybę ir argumentuoja, kodėl tai – niekur nevedantis sprendimo būdas.
„Savižudybes esu linkęs skirstyti į dvi grupes. Viena grupė – tai žmonės, kurie save žudo lėtai – vartodami alkoholį, rūkydami, svaigindamiesi kitomis narkotinėmis medžiagomis bei patirdami kitas intoksikacijas, pavyzdžiui, neteisingos mitybos arba kaupdami ilgalaikes neigiamas emocijas.
Apie lėtus savęs žudymo būdus pakalbėsime kitą kartą, o šį kartą – apie sprendimą išeiti iš gyvenimo – savižudybę, kaip būdą užbaigti savo fizinio kūno egzistavimą.
Tokio sprendimo priežastys slypi žmogaus pasaulėžiūroje, iš esmės tai yra labai didelis žmogaus nusivylimas – savimi, gyvenimu, savo artimaisiais, mylimaisiais – tai ir nemeilė sau, bejėgiškumo jausmas, baimė, netikėjimas ateitimi. Klaidingas suvokimas yra tai, kad žmonės galvoja, kad nužudydami kūną, jie išspręs savo problemas, tarsi užbaigs viską, pabėgs nuo slegiančios realybės.
Kitaip tariant, savižudybė – tai žmogaus klaidingas įsitikinimas, kad šiuo veiksmu jis gali pabėgti nuo jo lūkesčių neatitinkančios realybės.
Jei žmonės turėtų daugiau žinių ir suprastų, kad jų esybė susideda ne vien iš kūno, bet ir sielos – dūšelės, kuri tęs savo misiją po kūno mirties, galbūt tai padėtų sąmoningai suprasti, jog nužudydami kūną mes, atvirkščiai nei manėme – neteksime ne tik galimybės gyventi, bet ir rasti būdą spręsti savo problemas, išmokti tam tikras pamokas, kurios mums siunčiamos, kad tobulėtume, stiprėtume, taptume pavyzdžiu kitiems.
Koreguoti savo gyvenimą, ieškoti sprendimų, tapti laimingais, patirti meilę – būti mylimais ir patys mylėti, galime, kol tik kol esame gyvi – ne mirę. Naudokime savo gyvenimą laimės atradimui – tai gal ir sunku, bet įmanoma!“
Kviečiame skaitytojus užduoti savo klausimą T. Levuliui. Parašykite mums, kas jus jaudina ir, kokios norėtumėte pagalbos ar naudingo patarimo el. p. [email protected] Specialisto atsakymai portale bus publikuojami antradieniais.
Psichologinė pagalba telefonu nemokamai teikiama:
Jaunimo linija: 8 800 28888,
Vaikų linija: 116 111,
Pagalbos moterims linija: 8 800 66366,
Vilties linija: 116 123.
