Skaičiuojama, kad už šilumą yra skolingi daugiau kaip 100 tūkst. butų gyventojai – t. y. kone šeštadalis visų vartotojų. Prognozuojama, kad jų gali dar padaugėti, nes panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, išlaidos šildymui juntamai padidės.
Praėjusiais metais kilus diskusijai dėl PVM lengvatos, premjeras Saulius Skvernelis sakė: „Lengvata gali būti naikinama tik tuo atveju, jei bus numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas“.
Daugiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), taip pat socialdemokratų balsais Seimas nusprendė, kad lengvatos nebeliks. DELFI pasidomėjo, kiek dėl to padidės gyventojų išlaidos ir ar numatytas premjero žadėtas mechanizmas.
Labiau pasispaus ar daugiau prasiskolins?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas skaičiavo, kad dėl didesnio PVM vidutiniškai šilumos vienos kilovatvalandės (kWh) kaina padidės apie 12 proc.
Jo teigimu, 2016-2017 m šildymo sezono metu 60 kv. m butas už šildymą vidutiniškai mokėjo apie 66 Eur/mėn. (vid. šilumos kaina 5,5 Euro ct/kWh su 9 proc. PVM). Panaikinus PVM lengvatą, šilumos kaina su 21 proc. PVM bus 6,38 ct/kWh ir gyventojai už to paties ploto buto šildymą mokės apie 76 Eur/mėn.
Taigi, jei kitas sezonas truks panašiai kaip šis (t. y. 6-7 mėn.), vidutinio buto gyventojams papildomai teks išleisti maždaug 60-70 Eur. Jei bute gyvena vienišas pensininkas, gaunantis vidutinę 274 Eur pensiją, iki kito šildymo sezono jis turėtų atsidėti maždaug ketvirtadalį vienos pensijos arba po 10 Eur nuo kiekvienos pensijos per artimiausius 6 mėn.
„Tikėtina, kad padidėjus šilumos kainai, padidės ir įsiskolinusių vartotojų skaičius bei skolos suma šilumos tiekimo įmonėms“, – prognozavo V. Stasiūnas.
Anot jo, 2016 m. sausio 1 d. gyventojai buvo skolingi šilumos tiekimo įmonėms apie 44 mln. Eur. Įsiskolinusių gyventojų (butų) dalis buvo apie 16 proc. – t.y. 106,5 tūkst. iš 669 tūkst.
Siūlo įvertinti galimybių paieškojimą
Nepratęsti PVM lengvatos nuspręsta daugiausia valdančiosios koalicijos – LVŽS ir socdemų (LSDP) balsais.
Išplatintame pranešime LVŽS paaiškino, kad kol Vyriausybė nepateiks visų pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų (tai žadama padaryti „iki vasaros pradžios“) ir kol biudžete nėra numatytų lėšų, tol „negali būti pritariama opozicinių partijų siūlymams pratęsti PVM lengvatą centriniam šildymui“.
LSDP frakcija taip pat išplatino savo pranešimą. Jame nepritarimą šildymo lengvatai motyvavo tuo, kad atitinkamų pataisų „įsigaliojimas užtruks ir bus nenaudingas Lietuvos gyventojams“.
„Socialdemokratai siūlo įvertinti visas kompleksines priemones ir ieškoti galimybių, kad PVM lengvatos centralizuotam šildymui būtų pratęstos, bet jų įsigaliojimas nebūtų nukeltas kitiems metams“, – aptakiai paaiškino jie.
Koks yra premjero mechanizmas?
Tą pačią dieną, kai nusprendė nepratęsti lengvatos šildymui, Seimas po svarstymo priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą.
Sprendžiant iš LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pareiškimo, tai ir turėtų būti laikoma mechanizmu, kurį žadėjo premjeras:
„Pataisa siekiama realiai padėti skurdo sąlygomis gyvenantiems piliečiams ir kartu mažinti pajamų nelygybę, užtikrinti, kad dar daugiau Lietuvos gyventojų, nepaisant naudojamos šildymo sistemos, galėtų pasinaudoti teikiama kompensacija.“
Vis dėlto realiai įstatyme buvo pakeistas vienas skaičius – vietoje 20 įrašyta 15. Daugiau jokių mechanizmo pataisų nėra, tad ir toliau galios dabartinis.
Paprastai kalbant, priėmus pataisą, kompensuojama bus ta šildymo išlaidų dalis (ne visos išlaidos), kuri viršys 15 proc. skirtumo tarp gyventojo (arba šeimos) gautų pajamų ir Vyriausybės daugelį metų nekeisto valstybės remiamų pajamų dydžio.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis pensininkas gauna 260 eurų per mėnesį pensiją. Pagal galiojančią tvarką iš šios sumos reikia atimti 102 eurus (tai yra valstybės remiamų pajamų dydis). Gautus 158 eurus reikėtų dauginti iš 15 proc. Tada išeina 23,7 eurai – tiek už šildymą mokėtų pats žmogus, o ją viršijanti suma būtų kompensuojama.
Kaip minėta, panaikinus PVM lengvatą už vidutinį 60 kv. m butą per mėnesį bus pateikiama maždaug 76 Eur sąskaita. Vadinasi, maždaug trečdalį jos mokės pats žmogus, o du trečdaliai galės būti kompensuojama.
Tačiau norint gauti kompensaciją teks paplušėti. Paklausta, ar yra planų kompensacijos skyrimo tvarką padaryti paprastesnę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsakė nieko.
Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Tumienė paaiškino, kad dokumentai, reikalingi piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) gauti, yra šie:
1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
2. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Anot specialistės, pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų (pvz., vaiko (ų) gimimo liudijimas (ai), santuokos, ištuokos, mirties liudijimas ir kt.).
Daugiau informacijos skaitykite čia.
