Ketvirtadienio vakarą daugiabučių namų kieme, Ožeškienės gatvėje, Kaune, pastebėti į dangų kylantys pilki dūmai ir raudonų liepsnų liežuvių atspindžiai. Tačiau pirmiau nei vaizdas, jusles pasiekė aitrus degėsių kvapas. Netoli minėtos vietos buvę portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai suskubo sužinoti, kas dedasi. Neapsirikome, kieme, iš tiesų, degė…tačiau, sunkiai patikėsite, kas..?
Žaibo greičiu atsiradę pačiame įvykio sūkuryje negalėjome patikėti tuo, ką matome: kelios dešimtys žmonių, stalai, nukrauti vaišėmis, ir ugnis…kurios niekas neskuba gesinti. Kone populiariausiame Ožeškienės gatvėje esančiame kieme, kurį daugelis vietinių gyventojų ir miesto svečių žino kaip „Kiemo galeriją“, gaisras..?
„Ne, tai – ne gaisras, o Europos viešųjų erdvių meno akademijos vykdomo projekto dalis. Jau kurį laiką ten rengiami mokymai, susiję su Šančiuose rudenį vyksiančiu paradu. Tad iki tol akademijos bendruomenė dalinasi turimomis žiniomis bei patirtimi. Viena iš mokymo programos dalių – degančių piešinių kūrimas, kurio rezultatus dabar čia matote. Nėra ko baimintis, apie saugumą – pagalvota. Jokia nelaimė tikrai nenutiks “, – patikino „Kiemo galerijos“ gyventojas – menininkas Vytenis Jakas.
Pasak jo, sukurti piešiniai kaip tik šiuo metu deginami kieme esančiuose griuvėsiuose. Paklaustas, kas per naujovė – degantys piešiniai, menininkas sakė, jog tai specialios virvės, impregnuotos žibale. Iš jų esą naudojant metalinius karkasus sukuriamas piešinys, kuris vėliau sudeginamas. Virvė, šiuo atveju, naudojama kaip priemonė sukurti piešinį.
„Deginamų piešinių tema – laikas. Tad šį vakarą „deginame laiką“. Vienas iš akcentų mūsų kieme – laikrodis be laiko taip pat neatsitiktinis. Tai glaudžiai susiję su opia nūdienos problema – nuolatiniu skubėjimu, kuris padaro mus svetimais žmonėmis – dažnai mes neskiriame laiko net sau, o ką jau kalbėti apie esančius šalia, artimus žmones. Skubėjimo fenomenas priverčia dar kartą iškelti į paviršių pamatinę laiko savokos esmę, persvarstyti tai, kad mes, žmonės, turime galingas technologijas, jomis naudojamės, o laiko vis tiek nuolat stinga. Kodėl taip yra, išties sunku suprasti“, – atviravo V. Jakas.
Menininko teigimu, nustojus skaičiuoti tiksinčias valandas, galima pasinerti į svajones, linksmintis drauge su kitais, ir daryti daugybę kitų svarbių dalykų, kurie dažnai nustumiami į antrą planą, nes yra suvaržyti laiko rėmų. „Šį vakarą laužome pastaruosius standartus – mūsų kieme neegzistuoja laikas. Pastatėme stalus, nuklojome juos visų bendrai atsineštomis vaišėmis…ir deginame piešinių skulptūras bei kaukes. Daugeliui šis reginys matomas pirmą kartą“, – pasakojo menininkas.
„Kiemo galerijos“ kieme, viršuje esančiuose griuvėsiuose, pelenais pavirto šeši didelio formato piešiniai, kuriuose atvaizduoti tam tikri simboliai, artimi laiko sąvokai: smėlio laikrodis, karūna, begalybė ir t.t. Išklausyti reikalavimus, įsisavinti metodiką bei sukurti tokio piešinio eskizą, pasak V. Jako, užtrunka vidutiniškai 45 minutes – tiek, kiek paprastai tęsiasi viena akademinė valanda. O, štai, kad piešinį pasiglemžtų ugnis, pakanka vos 5 minučių.
Kelios dešimtys susirinkusiųjų reginį stebėjo ir prie aukuro šildėsi bei bendravo specialiai tenykščių gyventojų sukurtoje poilsio zonoje. Renginyje „Degantis piešinys“ taip pat dalyvavo žinomos dailininkės Rūta Stasevičiūtė bei Ieva Variakojytė-Reynshtrom.
„Aš prisidedu prie Europos viešųjų erdvių meno akademijoje organizuojamų kursų. Piešinius ir kaukes, kurias šį vakarą sudeginome, kūrėme kartu. Akademijos bendruomenė pasirinko mūsų kiemą kaip erdvę, kurioje pristatė unikalaus – „degančio“ meno formą daugeliui žmonių. „Kiemo galerija“ šiandien atliko bendruomeninės erdvės vaidmenį, kur pasitelkiant meną kaip išraišką kuriamas tarpusavio bendruomeniškumas“, – komentavo V. Jakas.
Originalių iniciatyvų nestokojanti „Kiemo galerijos“ erdvė, žymi kone šešių metrų aukštyje iškelta vonia, matoma važiuojant Savanorių prospektu, artimiausiu metu vėl žada nustebinti Kauno gyventojus ir miesto svečius unikaliais sumanymais, tačiau kokie jie bus, kol kas lieka paslaptyje.
