Neseniai įsigaliojo reikalavimai dėl būtiniausių banko paslaugų krepšelio gyventojams. Tačiau kredito įstaigos netruko rasti būdų, kaip kompensuoti dėl to prarandamas pajamas.
Į delfi.lt redakciją parašė vienos nedidelės įmonės atstovas. Jis pasipiktino sužinojęs, kad didžiuosiuose šalies bankuose smarkiai pabrango kai kurios paslaugos.
„Ar kas nors domėjosi kiek pakilo bankų įkainiai įmonėms po Lietuvos banko įsikišimo? Visas šias išlaidas verslas neišvengiamai perkels ant vartotojų pečių. Štai taip mūsų Lietuvos bankas „kariauja“ už Lietuvos žmonės“, – ironizavo verslininkas, suskaičiavęs, kad, pvz., valiutos pervedimai ir sąskaitų tvarkymas įmonėms SEB banke brango nuo kelių iki keliolikos kartų.
Įmonės taip lengvai nepabėgs
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad toks bankų žingsnis yra nuosekli jų reakcija į pastarojo meto pokyčius.
Jis svarstė, kad bankai taip sureagavo į reikalavimą įvesti dotuojamų krepšelių paslaugą gyventojams. Siekdami išlyginti pajamų praradimą iš fizinių asmenų, jie ieško kitų pajamų šaltinių kitame klientų segmente, kuris kur kas mažiau mobilus.
„Gyventojui labai lengvai pakeis banką, jeigu jame jis neturi kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų. Jei tai tik kortelė, sąskaita, dar kokia smulki paslauga, pajutęs įkainių padidėjimą gyventojas labai greitai priims sprendimą ir banką pakeis.
Su juridiniais viskas daug sudėtingiau, ypač jei turime reikalą su smulkaus ir vidutinio verslo sektoriumi.
Norint uždaryti sąskaitą (pvz., uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės ar pan.), tenka gerokai paplušėti tiek tenkinant banko nustatytus reikalavimus (pvz., „Danske“ uždaro tik nuo mėnesio pabaigos, o ne bet kurią dieną), tiek informuojant apie sąskaitos pasikeitimą visus įmonės partnerius ar klientus ir t.t.“ – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, žinodami, kad verslo klientai „nepabėgs“ kada panorėję, bankai atsigriebia jų sąskaita.
„Suprantama, kad staigiai pakilo jų fiksuotas mėnesinio aptarnavimo mokestis, kai už įskaitymo operacijas jiems imti pinigų iš gyventojų nebeleidžiama. Štai anksčiau juridinio asmens sąskaitos išlaikymas „Swedbank“ kainavo 0,29 Eur per mėnesį. Dabar – 3,5 Eur, bene 12 kartų daugiau!“
Kaip bankai aiškina fiksuoto mokesčio didinimą? „Mes suskaičiavom, kad jei atlieka 10 mokėjimų, tai klientas net išloš“, o realiai kas nukentės? Tas klientas, kuris daro mažiau mokėjimų, negu jų vidurkis. Išeina, kad smulki įmonė, dotuoja didesnį verslą.
Taigi, jų nauji įkainiai nekvepia jokia socialine atsakomybe, net smulkaus verslo atžvilgiu, o yra tik banalus pasipinigavimas ,,pririštų“ klientų sąskaita“, – įsitikinęs K. Kupšys.
Bankai teisinasi siekę paprastumo
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis pripažino, kad nuo vasario 1 d. buvo pakeisti tarptautinių mokėjimų užsienio valiuta įkainiai – vieni mažėjo, kiti didėjo.
Dažniausiai SEB banke klientai atlieka tokius mokėjimus, kai su jais susijusius mokesčius sumoka ir lėšų siuntėjas (mokėtojas), ir lėšų gavėjas. Jie atpigo 3–7 centais ir dabar kainuoja nuo 13 Eur (paprastas) iki 55 Eur (labai skubus).
Mažiau populiarūs mokėjimai, kai mokesčius sumoka tik mokėtojas (lėšų siuntėjas). Šių mokėjimų kaina, pasak V. Žagūnio, padidėjo „nežymiai“, t. y. 3,73–7,59 Eur ir dabar kainuoja nuo 24 Eur iki 80 Eur.
SEB banke užsienio valiutos, pervestos į kliento sąskaitą iš kitų Lietuvoje registruotų bankų ar kitų šalių, įskaitymas kainuoja 10,14 Eur. Jeigu iki vasario 1 d. juridiniams asmenims taikytas 0,58 Eur mėnesio sąskaitos tvarkymo mokestis ir 0,41 Eur mokestis už kiekvieną lėšų įskaitymą, tai vėliau juos pakeitė vienas minimalus paslaugų mokestis – 3,30 Eur per mėnesį.
„Apskaičiuota, kad vidutiniškai viena įmonė per mėnesį gauna apie 10 pinigų pervedimų, t. y. šiuo metu už šių lėšų eurais įskaitymą vidutiniškai moka 4,10 Eur per mėnesį, taigi jos sutaupo. Klientams palankiausia pasirinkti vieną savo pagrindinį banką ir nuolat naudotis jo paslaugomis už fiksuotą mokestį per mėnesį. Taip pat jiems vertėtų pasvarstyti, ar atsisakyti kitų bankų sąskaitų“, – paaiškino direktorius.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius informavo, kad šiame banke nuo sausio 1 d. įkainiai už pervedimus užsienio valiuta į trečiąsias šalis pakoreguoti „siekiant panaikinti didelę įkainių įvairovę bei maksimaliai supaprastinti jų pateikimą klientams“.
„Dalis įkainių buvo sumažinta, o dalis kiek padidinta, bet dauguma pokyčių buvo neesminiai, dažnai kosmetinio pobūdžio. Mūsų banko skaičiavimais, vidutiniam statistiniam mūsų banko klientui minėti pavedimai nei pabrangs, nei atpigs“, – tikino jis.
Užsienio valiutos pervedimas į trečiąsias šalis dabar šiame banke kainuoja nuo 13 Eur (paprastas) iki 57 Eur (labai skubus). Šie įkainiai esą sumažėjo 3–92 centais.
Iš trečiųjų šalių į sąskaitą „Swedbank“ gautų lėšų administravimas užsienio valiuta klientams kainuoja nuo 1,45 Eur iki 5,79 Eur.
DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta informavo, kad tarptautinių mokėjimų įkainiai pastaraisiais metais šiame banke „keitėsi nežymiai, iš esmės siekiant suapvalinti ir supaprastinti kainodarą“.
Dabar užsienio valiutos pervedimas čia kainuoja nuo 13 Eur (paprastas) iki 58 Eur (labai skubus). Juridiniams asmenims iš trečiųjų šalių gauto pervedimo užsienio valiuta įskaitymas į sąskaitą (gautų lėšų administravimas) kainuoja 2 proc. nuo įskaitytos sumos, bet ne daugiau nei 10 Eur.
Uždavinys – skatinti konkurenciją
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius paaiškino, kad jo atstovaujamai institucijai nesuteikta galia reguliuoti mokėjimo paslaugų įkainių juridiniams asmenims.
„Atitinkamoje direktyvoje ir įstatyme būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos apribojimas numatytas tik vartotojų, tai yra gyventojų, atžvilgiu, nes jie laikomi silpnesne šalimi derantis su bankais nei įmonės.
Tad mūsų uždavinys visais įmanomais būdais skatinti konkurenciją. Tą ir darome. Per pastaruosius ketverius metus išduota 31 nauja licencija mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, kurios teikia mokėjimo paslaugas ir konkuruoja su rinkos senbuviais“, – komentavo viršininkas.
Pasak jo, įmonių mokėjimo paslaugų poreikiai skiriasi priklausomai nuo jų dydžio ir jų teikiamų paslaugų pobūdžio:
„Joms teikiami pasiūlymai irgi gali labai skirtis, vienoms aktualu mokėjimo kortelių priėmimo paslauga, kitoms – kredito pervedimų vykdymas, dar kitoms – „Bank Link“ paslauga. Bankų kainodara yra skirtinga. Kai kurie bankai svarbiausias mokėjimo paslaugas naujiems klientams vienerius metus netgi siūlo nemokamai“.
T. Karpavičiaus teigimu, įmonės su bankais dėl teikiamų paslaugų ir taikomų įkainių tariasi individualiai.
„Raginime nepabijoti keisti mokėjimo paslaugų teikėjo, jeigu jo paslaugos per brangios. Šiuo metu mokėjimo paslaugas, be bankų, teikia per 50 mokėjimo ir elektroninių įstaigų, tad pasirinkimas ir įmonėms, ir gyventojams tikrai nemenkas. Jei per brangu banke, galima rinktis mokėjimo įstaigą ar el. pinigų įstaigą. Ilgainiui jos didenybė konkurencija savo darbą padarys ir įkainiai turėtų mažėti ne tik gyventojams, bet ir verslui“, – įsitikinęs viršininkas.
Anot jo, fiksuojama tendencija, kad kai kur padidėjęs įkainis už sąskaitų tvarkymą siejamas su kainodaros struktūros pakeitimu. Dabar komisinis atlyginimas už sąskaitos tvarkymą apima ir tam tikrą skaičių arba neribotą lėšų įskaitymą į sąskaitą, kas anksčiau buvo apmokestinama už kiekvieną operaciją atskirai. Esą tai ypač aktualu įmonėms, kurios dažnai gauna įplaukas iš klientų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
