Orams šylant šalies gatvėse ir plentuose pasirodo vis daugiau kelininkų. Delfi.lt apžvelgia, kokie pagrindiniai darbai laukia dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Kaune ir Vilniuje.
Kaunas – jau ne duobių miestas
Galima drąsiai teigti, kad Kaunas jau atsikratė duobių sostinės vardo.
„Praėjusiais metais pavyko atnaujinti daugiau nei 100 Kauno gatvių, 130 įvažų į daugiabučius kiemus, išasfaltuoti apie 32 tūkst. kv. m. kapinių takelių bei automobilių stovėjimo aikštelių šalia amžinojo poilsio vietų“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Ir laikinoji sostinė daugiabučių įvažoms ketina skirti lėšų, tačiau dukart mažiau, nei sostinė.
„Šįmet ketiname nauju asfaltu „užkloti“ daugiau nei 40 kilometrų gatvių, išasfaltuoti 56 tūkst. kv. m. įvažų į švietimo įstaigas ir daugiabučius – įvažoms skirta 1,2 mln. Eurų. Iš viso miesto gatvių, šaligatvių, įvažų, tiltų ir Laisvės alėjos tvarkymui šįmet numatyta skirti apie 22 mln. Eurų“, – Delfi.lt teigė A. Pakalniškis.
Šiuo metu Kaune remontuojami ir du tiltai – per Kauno hidroelektrinę bei Varnių tiltas. Pirmąjį ketinama atidaryti šio mėnesio pabaigoje, antrąjį – iki rugsėjo mėnesio.
Dėmesys dviratininkams
Kaunas taiko naują praktiką, kai remontuojami šaligatviai pritaikomi ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams.
„Didelis dėmesys bus skiriamas šaligatviams, kuriuos ne tik sutvarkysime, bet ir pritaikysime dviratininkams. Tai bus padaryta Veiverių g., Savanorių pr., Gedimino g., A. Mickevičiaus g., Partizanų g., Bivylių, A. Šapokos, Prancūzų g., Verkių g.“, – teigė A. Pakalniškis.
Dviračių takų įrengimui ir šaligatvių pritaikymui dviratininkams šiais metais numatyta skirti 1,7 mln. eurų. Metų eigoje finansavimas greičiausiai bus dar didinamas.
Balandžio mėnesio pradžioje Aleksote, Veiverių gatvėje, prasidės dviračių tako nuo Vytauto Didžiojo tilto iki miesto ribos įrengimo darbai. Dar šią vasarą Jonavos gatvę ir Kleboniškio mišką sujungs šiuo metu įrenginėjama nauja dviračių tako atkarpa.
Vasarą ketinama startuoti Savanorių prospekte, kur kairioji pusė (kylant Savanorių pr. įkalne) bus pritaikyta dviratininkams.
„Atsikratę duobių miesto įvaizdžio, žvilgsnį kreipiame ne tik į važiuojamą gatvės dalį. Saugumo ir komforto zonos turi apimti ir šaligatvius, kuriuos pritaikome pėstiesiems ir dviratininkams“, – pabrėžė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Be dviračių takų neliks ir Šilainių gyventojai. Miesto planuose dviejų trasų įrengimas: nuo Rasytės gatvės šlaito iki Žiemgalių gatvėje esančio turbožiedo bei nuo Žemaičių plento iki J. Grušo gatvės.
Saugumo priemonės
Naujos ir lygios gatvės kaip muses prie medaus traukia greičio mėgėjus. Dėl to šiemet ketinama įrengti 10 vietų, kuriose bus matuojamas greitis.
Prieš mėnesį Kaune pradėtos įrenginėti išmanios perėjos. Kovo 11-osios gatvėje ties Taikos prospekto žiedu ir „Girstučiu“ esančiose perėjos sumontuota moderni įranga, kaip tikimąsi, leis išvengti skaudžių nelaimių.
Pėsčiųjų perėjose įrengtos specialios kameros, fiksuojančios pėsčiuosius. Kamerų siunčiamas signalas perduodamas į gatvėje ir pėsčiųjų perėją žyminčiose kelio ženkluose įrengtas LED sistemas. Jeigu įrenginiai pasiteisins – išmaniąsias perėjas ketinama rengti ties žiedinėmis sankryžomis, kur pėstieji yra nesaugūs, tačiau šviesoforus įrengti galimybių nėra.
Šįmet Prancūzų ir Verkių gatvių rekonstrukcijos metu dviejose Prancūzų gatvės sankryžose su Verkių ir Breslaujos gatvėmis bus įrengtos žiedinės sankryžos. Daugiau pokyčių susijusių su žiedais neplanuojama.
Keisis eismas Vilniaus žieduose
Delfi.lt ne kartą rašė apie pakeistą eismo reguliavimą keliose Vilniaus žiedinėse sankryžose. Teigiama, kad šis sprendimas pasiteisino.
„Tam, kad automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui, pernai vasarą sostinės gatvėse buvo įvestas aiškesnis ženklinimas važiuojantiems Vilniaus žiedinėmis sankryžomis. Skaičiuojama, kad aiškus ir gerai organizuotas eismas žiedais padidino automobilių srautų laidumą apie 20 procentų, pagerėjo eismo sąlygos“, – teigia Tomas Kamaitis, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas.
Artimiausiu metu ir kitose sostinės žiedinėse sankryžose laukia pokyčiai.
„Pasikeitusi eismo tvarka – pasiteisino. Šiuo metu yra rengiamos Pedagoginio ir Savanorių žiedinių sankryžų eismo organizavimo schemos. Kelio ženklai, važiuojamosios dalies ženklinimas, nurodomųjų ženklų sistema bus tokia, kaip ir įdiegus naują eismo organizavimą Olandų ir Žirmūnų žiedinėse sankryžose. Aiškesnį ženklinimą planuojame įvesti jau vasaros sezono metu, vilniečiams bus numatytas terminas susipažinti ir priprasti prie pokyčių“, – Delfi.lt teigė T. Kamaitis.
Skaičiai ir darbai
Tai ne vieninteliai darbai Vilniuje šiais metais. Sostinės savivaldybė praneša, kad kiemų remonto darbams šiemet bus skirta daugiau nei 2,5 mln. eurų. Prieš kelis dešimtmečius statytuose daugiabučių rajonuose, kur gyvena daugiausiai vilniečių, darbai jau prasidėjo arba startuos netrukus.
„Pernai pradėta įgyvendinti gyvenamosios aplinkos gerinimo programa pasiteisino. Sukurta labai aiški ir skaidri programa padėjo sistemingai sutvarkyti ir pagerinti daugybės vilniečių aplinką. Šiemet suremontuosime daugiau kaip 460 įvažiavimų į daugiabučių kiemus, nutiesime daugiau kaip 9 km naujų šaligatvių, sutvarkysime 10 naujų skverų, išasfaltuosime 45 km gatvių ir 8 km žvyrkelių. Miestas gali ir turi būti patogus, saugus ir tvarkingas“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
Vilniečiai šiemet ėmė kur kas aktyviau teikti prašymus savivaldybei sutvarkyti duobes ir jų kiemuose – palyginti su praėjusiais metais, sulaukta tris kartus daugiau – apie 10 tūkst. – gyventojų ir seniūnų prašymų.
Įvertinus realią situaciją visame mieste, pirmiausiai sutvarkomi prasčiausios būklės kiemai, kuriais naudojasi daugiausiai vilniečių ir vadinamieji „tranzitiniai“ kiemai. Pernai buvo išasfaltuota ketvirtadalis visų vilniečių daugiabučių kiemų, todėl įsibėgėjusi programa pasieks ir kitus jos laukiančius.
Pirmieji įvažiavimų į kiemus remonto darbai prasidės Karoliniškėse, Lazdynuose, Šeškinėje, Žirmūnuose, Fabijoniškėse. Blogiausios būklės kiemuose bus klojama nauja danga, kitur tik užtaisomos pažeistos vietos. Skaičiuojama, kad visiems šiems darbams bus sunaudota tiek asfalto, kiek prireiktų nutiesti keturis Konstitucijos prospektus.
Šiemet iki vasaros pabaigos bus sutvarkyti įvažiavimai į kiemus ir Pilaitės, Pašilaičių, Panerių, Grigiškių, Rasų, Naujininkų, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir Senamiesčio seniūnijose.
Balandžio viduryje prasidės ir kasmetinis pavasarinis gatvių asfaltavimas. Įvairiose sostinės seniūnijose planuojama sutvarkyti apie 45 km gatvių, beveik 8 km iš jų yra žvyrkeliai. Bus ne tik remontuojamos atsiradusios duobės, bet ir atnaujinamos ištisinio asfaltavimo būdu, kai pakeičiama visa kelio danga.
Sostinės gatvių tvarkymui šiemet skiriama daugiau kaip 14 mln. Eurų. Pirmiausia bus tvarkomos gatvės, kuriomis per parą pravažiuoja daugiausia asmeninių arba viešojo naudojimo transporto priemonių, kur daugiausia provėžuotų arba jau anksčiau remontuotų vietų ir nelygumų.
Šiemet bus paklota apie 11 km naujų šaligatvių Naujininkų, Pašilaičių, Justiniškių, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Verkių, Antakalnio, Žirmūnų, Fabijoniškių, Panerių, Vilkpėdės, Grigiškių, Šnipiškių, Naujamiesčio, Karoliniškių, Rasų rajonuose. Taip pat bus suremontuota ir 4 km susidėvėjusių šaligatvių. Šaligatvių įrengimo ir remonto darbams šiemet skirta daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Pernai, panaudojus atnaujinamos Neries krantinės geros būklės plokštes, buvo įrengta net 60 viešojo transporto laukimo aikštelių danga. Šiemet bus įrengta dar apie 40 iki šiol dangos neturėjusių viešojo transporto aikštelių.
Vilniaus savivaldybė praneša, kad per pirmuosius gyvenamosios aplinkos gerinimo programos metus sostinėje buvo išasfaltuota apie 34 km gatvių, 8 km žvyrkelių, sutvarkyta daugiau kaip 440 įvažiavimų į kiemus, paklota 9 km naujų šaligatvių, suremontuota apie 3 km ištrupėjusių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
