Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl į Nemuną, kaip įtariama, bendrovės „Kauno vandenys“ leistų nevalytų nuotekų.
Tyrimą dėl padarytos žalos gamtai prokurorai pradėjo praėjusią savaitę, gavę informacijos iš Aplinkos ministerijos.
„Nusikaltimo esmė tokia, kad šiandien galime pagrįstai įtarti, kad Kaune, „Kauno vandenyse“, konkrečiai Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose nepilnai buvo išvalomas nuotekų vanduo ir nepilnai išvalytas vanduo buvo išleidžiamas į mūsų pagrindinę upę Nemuną“, – žurnalistams sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Anot jo, šiuo metu su Kauno apskrities policija ir gamtosaugininkais aiškinamasi, kas galėjo prisijungti prie „Kauno vandenų“ nuotekų vamzdžio. Prokurorai nustatė, kad prie sistemos prisijungta apeinant įmonės įrengtas technologijas.
Nelegalus nuotekų vamzdis, pasak pareigūnų, įrengtas po žeme, 1,5 metro gylyje, Marvelės gyvenvietėje Kaune, netoli Nemuno ir Neries santakos.
Pareigūnai sako, kad pirminę informaciją pateikė pilietiški žmonės. Pareigūnams, tikrinant nuotekų išleidimo sistemą, kilo įtarimų, kad davikliai, atsižvelgiant į technologiją, įrengti neįprastoje vietoje.
„Mes pagrįstai manome, kad buvo veikiama ilgą laiką, kad tai buvo atliekama sistemiškai, kad buvo padaryta didelė žala gamtai. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų“, – sakė prokuroras.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas sako, kad sudaryta tyrimo grupė, paimti duomenys iš kompiuterių, tiriami teršalų pavyzdžiai, taip pat nustatyta žala gamtai. Anot jo, teršalai į aplinką nebeleidžiami.
Įtarimų kol kas niekam nepateikta.
Tyrimą atlieka net keli policijos padaliniai: informacinių technologijų, ekonominių nusikaltimų, sunkių ir rezonansinių nusikaltimų specialistai.
D.Žukauskas sako, kad tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, kokia buvo finansinė nauda pilant nevalytas nuotekas, nes valymui reikalingi brangūs cheminiai komponentai. Pareigūnai patvirtino, kad valymo technologijoms diegti buvo naudojama ir Europos Sąjungos parama.
„Tyrimo objektas bus, kad mes išsiaiškintumėme tas aplinkybes ir kokia žala buvo padaryta ne tik gamtai, bet įmonė brangindama vandenį kokią žalą padarė ir kauniečiams“, – teigė Kauno policijos vadovas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas paaiškino, kad aplinkosaugininkų tyrimai anksčiau taršos neparodė dėl to, jog nuotekos buvo išleidžiamos po vandeniu, o numatytos mėginių paėmimo vietos buvo įrengtos dar iki nelegaliai pajungtos atšakos su nevalytomis nuotekomis.
„Man, kaip aplinkos ministrui, ši situacija yra nusikaltimas, nusikaltimas gamtai, fantastiška afera, kurioje „Kauno vandenų“, Marvelės valymo įrenginio vidaus nuotekos, technologinės nuotekos buvo nuleidžiamos tiesiai į Nemuną. Noriu pabrėžti, kad tai nėra paprastos mūsų gyventojų nuotekos, kurios eina dideliais kiekiais, bet, kaip pavyzdys, viena nuotekų dalis yra iš dumblo centrifūgavimo (įrenginių – BNS ) koncentruotas teršalas“, – žurnalistams kalbėjo K.Navickas.
Pasak jo, šiuo metu atliekami teršalų laboratoriniai tyrimai, tačiau jau dabar nustatyta, kad leistina azoto koncentracija viršija apie 40 kartų. Prokuratūra vėliau informavo, kad palygti su upėje leistina koncentracija, nustatyta azoto koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų. Tikslesnius laboratorinius tyrimus tikimasi turėti kitą savaitę.
Ministras sako, kad avarijos mastas prilygsta Vilniuje įvykusiai avarijai, kai trūkus vamzdžiui į Nerį buvo leidžiamos nuotekos, o avarijos žala įvertinta 450 tūkst. eurų.
K.Navickas žada, kad ministerija, bendradarbiaudama su teisėsauga, taip pat atliks atskirą tyrimą. Anot jo, kyla klausimų dėl pasirinktos teršalų leidimo technologijos, taip pat bus aiškinamasi, kiek laiko truko tarša. Pasak ministro, technologiniai sprendimai pajungiant projekte nenumatytą vamzdį neleido pareigūnams nustatyti padidėjusios teršalų koncentracijos.
„Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas BNS teigė, kad pareigūnų rastas projekte nenumatytas vamzdis bendrovei „buvo naujiena“. Pasak jo, nevalytos nuotekos buvo maišomos su jau valytomis ir tekėjo į Nemuną.
Pernai Gruodžio pabaigoje Vilniuje, statybvietėje Upės gatvėje prie „Barclays” pastato vykdant darbus trūko dviejų nuotekų vamzdžiai – nors po avarijos nuotekos buvo dalinai valomos, į Nerį buvo išpilta apie 30 tūkst. kubinių metrų teršalų. Prokurorai dėl įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.
