Siūlymas alkoholį parduoti tik su banko kortelėmis gali sukelti nepatogumų pirkėjams, mokančiais tik grynaisiais pinigais, sako prekybininkų atstovas. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad tai yra labai gera idėja, o teisininkas tvirtina, kad toks pasiūlymas žmones priverstų tapti bankų klientais.
„Alkoholio prieinamumo mažinimo kontekste mes pasisakome už visų priemonių poveikio įvertinimą. Ko ta priemonė siekia, kiek ji būtų efektyvi ir kiek ji kainuotų. Tai būtų nei gerai, nei blogai. Lietuvoje prekybininkai priima atsiskaitymus ir grynais, ir kortelėmis, todėl prekybininkams nebūtų problemų. Žmonėms, kurie nesinaudoja kortelėmis ir galbūt nepasitiki bankais bei daro visus atsiskaitymus grynais, tai jiems kiltų problemos“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, komentuodamas premjero Sauliaus Skvernelio idėją leisti alkoholį įsigyti tik su kortelėmis.
Anot jo, kol nėra atliktas šio siūlymo efektyvumo vertinimas, nėra galimybių kalbėti apie šios priemonės naudą kovoje su alkoholio vartojimu.
„Mes suprantame bankų interesą šioje vietoje. Niekas čia jo negali paneigti. Jie, be abejo, pritars bet kokiai priemonei, kuri skatins kortelių naudojimą. Mes kaip prekybininkai negalime uždrausti, kaip jiems atsiskaityti už kasdienines prekes“, – teigė L.Vilimas.
Advokatų kontoros „AAA Law“ partneris Andrius Iškauskas BNS teigė, kad idėja už alkoholį atsiskaityti tik mokėjimo kortelėmis būtų „prievartinis vijimas į bankus“. To nenorintys žmonės negalėtų įsigyti alkoholio.
„Faktiškai žmonės yra verčiami eiti į komercinius bankus, nes niekas kitas tų kortelių neišduoda. „Sodra“ jų neduoda, Mokesčių inspekcija jų neduoda. Tai jeigu žmogus nenori turėti jokių santykių su komerciniais bankais, jis negali pirkti alkoholio“, – BNS sakė A.Iškauskas.
Pasak jo, tai reiškia, kad būtų suvaržoma sutarties su banku sudarymo laisvė.
„Čia labai aiškiai suvaržoma žmogaus sutarties laisvė, nes jis gali norėti sudaryti sutartį arba nenorėti. O sutartys dar yra su tam tikromis sąlygomis, už kortelę reikia mokėti. Tai reiškia, kad jeigu tu nesutinki su tomis sąlygomis, tu negali įsigyti alkoholio. Nežinau, gal bankai pradės atskirai išdavinėti alkoholio korteles“, – aiškino teisininkas.
Naujienų portalas 15min.lt rašė, jog S. Skvernelis antradienį susitikime su Lietuvos verslo atstovais pristatė idėją leisti alkoholį įsigyti tik atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas portalui tvirtino, kad susitikime svarstyta, kaip kontroliuoti vaikų išlaikymui skirtus pinigus.
A.Iškauskas tvirtino, jog jeigu socialinės rizikos šeimų atsiskaitymai kortelėmis būtų tikrinami, siekiant išsiaiškinti, ar jos įsigijo alkoholio, tai būtų akivaizdus kišimasis į privatumą.
„Tai būtų aiškus kišimasis į privatumą ir reiktų įvertinti, ar būtų pasiekti tikslai ir ar jie atsveria tą kišimasi, ar tai pateisinama. Kišimasis į privatumą, o tai labai akivaizdus kišimasis, galimas tik išskirtiniais atvejais. Ar tai išskirtinis atvejis? Gal, čia yra diskusijos klausimas. Galbūt siekiant apsaugoti šeimos interesus, vaikų interesus, valstybės biudžeto interesus, gal tai yra pakankamas argumentas, bet tai yra politinis klausimas“, – sakė A.Iškauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis BNS teigė, kad pasiūlymas už alkoholį atsiskaityti tik banko kortelėmis turi be galo daug teigiamų aspektų, tačiau ir vieną minusą.
„Tai yra pasiūlymas. Jis turi argumentų. Aš neišvardinsiu visų dabar pliusų. Yra ir minusas, nes galima sakyti, kad pažeidžiamos teisės, nes aš turiu grynųjų pinigų ir negaliu nusipirkti. Mes šnekame apie daug priemonių“, – tvirtino R.Karbauskis.
Lietuvos banko duomenimis, 2015 metais šalyje atlikta 421,5 mln. mokėjimo per bankus ir kitus tarpininkus operacijų. Mokėjimo kortelėmis atlikta maždaug pusė šių operacijų – už 4 mlrd. eurų. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma palyginti retai. Vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus.
Viena dažniausiai Lietuvos gyventojų naudojamų mažmeninių mokėjimo priemonių tebėra grynieji pinigai, nors jų pastaraisiais metais naudojama mažiau. Pavyzdžiui, iš kortelių išgryninama lėšų dalis, kuri 2011 metais siekė 78 proc., 2015 metais sumažėjo iki 67 procentų.
