Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Kovo 1-ąją 1935-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie naują Kauno herbo projektą.
„Pagal istorijos šaltinius pirmuoju Kauno miesto savivaldybės kūrėju yra laikomas Vytautas Didysis. Nors jo išlikusių privilegijų, kuriomis buvo suteikta Kauno miestui Magdburgo teisė, neturime, bet iš kitų Vytauto dokumentų (Scriptores rerum Prussicarum) sužinome, kad Kauno miestas jau yra turėjęs vaitų. Tačiau ar Vytauto laikais Kaunas jau turėjo savo ženklą, žinių nėra. Seniausias dokumentas, kuris ligšiol tik yra užtiktas su Kauno miesto ženklu, yra vienas raštas iš 1463 m. Jis dabar yra Evangelikų Konsistorijos archyve Kaune. Jautis ar stumbras stovi baroko stiliaus skyde. Aplink skydą eina įrašas Sigilum civitatis Cavnensis. Ta pati antspaudą pradėta vartoti XV amžiuje, užtinkama ir vėlyvesniuose raštuose. Tik pats jautis ar stumbras vienur yra geriau, kitur prasčiau išgraviruotas. Vėlyviausias ligšiol mums žinomas dokumentas su to paties pobūdžio antspauda yra iš 1794 m. Tik jame gyvulys yra labai blogai techniškai atvaizduotas ir tarp jo ragų yra kryžius su vienu skersiniu.
1774 m., restauruojant Kauno rotušės bokštą, jojo viršūnėje buvo iškelta geležinė, rupaus kalvio darbo vėliava. Vėliavoje yra vaizduojamas raitelis (greičiausiai, vytis) ir kažin koks gyvulys su kryžiumi tarp ragų. Kryžiuje yra du skersiniai (viršutinis už apatinį žymiai trumpesnis). Čia taip pat buvo norėta atvaizduoti Kauno miesto ženklą, tik kalviui, matyti, nepavyko kaip reikiant stumbrą nukalti. Ši vėliava dabar yra Kauno miesto muziejuje.
Po paskutiniojo Lietuvos – Lenkijos padalinimo, Kaunuo atitekus rusams, miesto ženklas ėmė kisti. Miesto muziejuje yra laikomas 1802 m. dokumentas su laikina antspauda, kurioje ženklas atrodo taip: kiek ovalios antspaudos viduryje, viršutinėje dalyje yra didelis dvigalvis erelis, po ereliu – mažytis stumbras ar jautis su neproporcingai dideliu kryžiumi tarp ragų. Čia kryžius su vienu skersiniu. Aplink įrašas: Piesces Magistratu mesta powiatowego Kowna.
1843 m. Kaunas pasidarė gubernijos miestu. Tais pačiais metais buvo priimtas ir naujas miesto ženklas: Nemuno ir Neries santakoje stovįs paminklas, buvęs pastatytas rotušės aikštėje 1812 m. kovoms su prancūzais paminėti.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Kauno miesto ženklu tuojau buvo susirūpinta ir, Tado Daugirdo pastangomis, buvo vėl atgaivintas senasis ženklas. Jo suprojektuotu miesto ženklu naudotasi ir ligšiol.
Paskutiniuoju metu miesto herbo klausimas vėl iškilo. Atsirado reikalo jį galutinai suprojektuoti ir oficialiai priimti, nes ligšiol naudotas ženklas nebuvo vieno kurio nustatyto ženklo tipo. Vienur ženklas vartojamas su karūna skydo viršuje, kitur be karūnos, vienur tas pats stumbras vienaip, kitur kitaip vaizduojamas.
Apskritai, Kauno miesto herbo klausimas yra rišamas ir su istorine legenda. Pagal ją, Lietuvos kunigaikščiams medžiojant taurus, ant vieno tauro tarpuragio, kuris buvo įsispraudęs tarp medžių, nukrito šakos ir susikabino kryžiaus forma. Tuo legenda dabartinį Kauno miesto herbą ir pagrindžianti, nors, kaip iš istorinių duomenų matyti, herbe esantis kryžius nėra buvęs pastovios formos ir reikia manyti, greičiausiai, jis buvo pridėtas išimtinai tikybiniais sumetimais. Atatinkama komisija šį reikalą apsvarsčiusi, priėjo išvadą, kad jis (kryžius) kaip neorganinė herbo dalis, naujame projekte neturėtų būti. Tačiau, turėdamas galvoje, kad herbe esantis kryžius jau seniai vartojamas, burmistras siūlo priimti herbo projektą, kuriame vaizduojamas tauras su kryžiumi tarp ragų. Klausimas pavedamas spręsti miesto tarybai. Atvaizde siūlomasis, dail. Burbos pagamintas, herbo projektas.“
