Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 26-ąją 1933-aisiais „Naujoji Romuva“ aprašė Vytauto Didžiojo muziejų ir jo statytojus.
„Kaip žinoma, artinantis Vytauto Didžiojo 500 metų jubilieiui iš visuomenės ir valdžios atstovų buvo sudarytas Vytauto Didžiojo komitetas. Jo tikslas pagerbti Vytautą Didįjį. Komitetas šį uždavinį vykdė dvejopu būdu: ruošdamas Vytauto Didžiojo garbei iškilmes ir statydamas jo vardo muziejų. Paskutinysis darbas prasidėjo Vytauto Didžiojo metams pasibaigus ir dėl pasunkėjusio ekonominio gyvenimo iki šios dienos vos įpusėtas. Tad Komiteto artimiausiu uždaviniu dar bus surinkti kiek galima daugiau lėšų, kad nors ir dar per tiek pat laiko ir antroji darbo dalis būtų baigta.
Pasikalbėjime, suruoštame Vytauto Didžiojo komiteto pirmininko švietimo ministerio inž. K. Sakenio laikraštininkams paaiškėjo, kad darbas vedamas labai plačiai ir planingai. Pirmiausiai eina pasiruošimas arba, geriau sakant, paruošimas visuomenės informavimo būdu. Tą tikslą komitetas mano pasiekti: 1) informuodamas visuomenę apie savo ir muziejaus statybos darbus per vietos ir užsienio lietuvių laikraščius; 2) ruošdamas atskirus pranešimus per radijo; 3) atspausdindamas laikraščiuose aukotojų sąrašus; 4) leisdamas atskaitomybės biuletenius ir atsišaukimus; 5) pagamindamas kino filmų „Iškilmės Vytauto Didžiojo garbei“ ir 6) išdavinėdamas aukotojams garbės liudijimus – pažymėjimus. Skatinimo priemonė laikoma ir apdovanojimų Vytauto Didžiojo ordino medaliais Vytauto Didžiojo Komitetui tarpininkaujant.
Po paruošiamųjų darbų eina pjūtis – aukų rinkimas. Ir čia viskas suplanuota, iš anksto numatyta. Aukų rinkimą vykdo pats komitetas, per savo skyrius ir per Iždo Sekciją.
Kad pailgintų Vytauto Didžiojo metų prisiminimą ir kiek galima daugiau aukų surinktų muziejui statyti, komitetas išleido įvairius leidinius. Jie skirstomi į tris rūšis: propagandiniai, meniškieji ir literatūriniai. Čia reikia prisiminti, kad su viena propagandinių leidinių rūšimi atsitiko mažas nesusipratimas. Dar 1929 m. Vyriausio Vytauto D. Komiteto buvo atspausdinti ir visoje Lietuvoje išplatinti gražūs plakatai su įvairiais piešiniais. Vienas jų vaizdavo Žalgirio mūrį – lietuvis kerta kryžiuotį. Dėl to užsigavo vokiečiai, ir šios rūšies plakatus teko nustoti platinti. (Keista, argi dabartiniai vokiečiai gina senovės kryžiuočių tradicijas?.. Red.). Iš kitų leidinių suminėti Vytauto Didžiojo portretai (A. Varno), medaliai (P. Rimšos), atvirutės ir vytautinė literatūra, dėl kurios laikraščiuose jau daug buvo rašyta.
Aukų rinkimo rezultatus matome Vytauto Didžiojo fondo kasos aprašyme. Iki 1933 metų sausio mėn. 1 dien. gauta 799.234,02 lt., išleista 680.448,96 lt. Tai dienai buvo grynų pinigų 118.785,06 lt. Per sausio mėn. pajamos padidėjo dar apie 14.000 lt.
Valstybinių įstaigų tarnautojai sudėjo 352.971,10 lt. Komiteto skyriai surinko 259.490,06 lt., iš komiteto iždo sekcijos gauta 73.318,14 lt., už išplatintus leidinius per iždo sekciją ir komiteto kanceliariją – 33.632,40 lt., įvairūs asmenys, firmos ir organizacijos paaukojo 41.826,29 lt. ir už indėlius davė 26.095,12 lt.
Išlaidos skirstomos:
1. Propagandai 25.829,75 lt,
2. Raštinės reikmenims 7.537,80 ‘‘
3. Administracijos reikalams 30.189,15 ‘‘
4. Portretams, atvirutėms, medaliams, knygutėms ir filmui gaminti 105.675,98 ‘‘
5. Konkurso jury parinktoms knygoms išleisti 18.600,- ‘‘
6. Iškilmėms 58.701,49 ‘‘
7. Muziejaus statybai 125.313,70 ‘‘
8. Įvairios išlaidos 8.601,09 ‘‘
Čia paminėtos tik Vytauto Didžiojo Fondo kasos išlaidos ir pajamos, bet per kasą ikišiol dar nebuvo pravesti vyriausybės asignuoti 550.000 litų. Iš jų administracijos reikalams išleista 14.778,32 lt. Tokiu būdu iš viso muziejaus statybos darbams apmokėti jau išleista 960.535,38 lt., o dar atlikta tik pusė darbo. Kyla klausimas, kada gi viskas bus baigta. Tiesa, komitetas pasižada dar šiemet įrengti karo muziejaus eksponatams patalpinti bent porą didžiulių salių. Iš kasos apyvartos matyti, kad šiuos darbus atlikus komiteto kasa pasiliks tuščia. Žinoma, ji gali pasipildyti naujomis aukomis, bet senuosius pajamų šaltinius reikia laikyti jau išsemtus. Vytauto Didžiojo komiteto leidiniai galėtų duoti naujų pajamų, bet tam reikia dar pavaryti smarkią propagandą per laikraščius. Valstybinių įstaigų tarnautojai tai pat vargiai besutiks trečiu kartu aukoti. Lieka vienintelė viltis – skyriai. Nuo jų darbininkų uolumo priklausys, kaip greitai bus baigtas statyti Vytauto Didžiojo muziejus. Š.m. kovo m. 4 d. šaukiamas tarybos suvažiavimas parodys, ar jie tebėra tvirtai pasiryžę dirbti, o padarytieji nutarimai lems tolimesnę darbų eigą.“
