Prekybos tinklai įvairiausiomis akcijomis ir pažadais bando pritraukti vis daugiau pirkėjų. Į rinką pernai atėjus „Lidl“ prekybos tinklui konkurencija dar suaršėjo.
Gyventojams esant ypač jautriems kainai prekybos tinklai stengiasi privilioti vis didesnį kiekį pirkėjų žadėdami kuo mažesnes kainas. Tačiau visi pigiausi būti negali. Kainų palyginimo portalas antrą mėnesį iš eilės skelbia prekybos tinklų reitingą pagal pigiausių maisto prekių krepšelio kainų dydį.
Maisto produktų palyginimo tyrimą internetinio tinklalapio pricer.lt atstovai atlieka antrą mėnesį. Tyrimo metu yra stebimos dvejų prekių krepšelių kainos: pigiausių prekių ir populiariausių prekių ženklų krepšelis. Kainos fiksuotos vasario 10 d.
Pirmuoju atveju yra atrinkta 30 populiariausių prekių ir žiūrimos tos kategorijos pigiausias prekės variantas parduotuvėje.
Antruoju – 20 populiarių prekių ženklų maisto produktų. Tyrimo metu fiksuojamos tos kainos, kuriomis prekes gyventojai galėjo įsigyti be lojalumo kortelių.
Pagal kainų stebėjimo puslapio sudarytą pigiausių prekių krepšelių reitingą vasario mėnesį tos pačios kategorijos pigiausi produktai mažiausiai kainavo prekybos tinkle „Norfa“ (62,69 eur).
Antroji vieta atiteko – „Prismai“ (67,25 eur), trečioji – „Rimi“ (70,5 eur). Toliau prekybos tinklai išsidėstė taip: „Maxima“ (71,29 eur), „Barbora“ (73,62 eur), „Lidl“ (74,93 eur), „Iki“ (74,96 eur), ir „Aibė“ (82,74 eur).
Fiksuojant pigiausių maisto produktų krepšelio kainas skirtinguose prekybos tinkluose vasario mėnesį skaičiuojama, kad krepšelis per mėnesį prekybos tinkle „Aibė“ pabrango 25,57 proc., „Maximoje“ – 7,04 proc., „Iki“ – 6,8 proc.
Tuo metu internetinėje parduotuvėje barbora.lt krepšelis atpigo – 15,15 proc. ir „Prismoje“ – 14,34 proc.
Į pigiausių prekių krepšelį pakliūva tokie produktai kaip bananai, pomidorai, obuoliai, bulvės, ryžiai, makaronai, avižiniai dribsniai, saulėgrąžų aliejus, cukrus, juodasis šokoladas, malta kava, juodoji arbata, duona, kiaulienos kumpis, malta kiauliena, vištų kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė, sviestas, pomidorų sultys, alus, degtinė.
Portalo duomenimis, labiausiai brangusios per mėnesį prekės iš stebėtų prekių sąrašo – bananai – nuo 0,91 eur/kg (vidurkis) iki 1,04 eur/kg (14 proc.), pigiausi obuoliai – nuo 0,38 eur/kg iki 0,45 eur/kg (17 proc.), pomidorai – nuo 1,37 eur/kg iki 1,78 eur/kg (30 proc.), pigiausias juodasis šokoladas (1 kg) – 4,13 eur iki 4,81 eur (17 proc.).
Daugiausiai per mėnesį atpigo: pigiausia juodoji arbata – nuo 7,45 eur/kg iki 6,35 eur/kg (-15 proc.), malta kiauliena – nuo 2,94 eur/kg iki 2,62 eur/kg (-11 proc.), bulvės – nuo 0,19 eur/kg iki 0,18 eur/kg (-7 proc.), pigiausia juoda duona – nuo 0,49 eur/kg iki 0,46 eur/kg (-7 proc.).
Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas komentavo, kad teigė, kad stebint sausio ir vasario mėnesio kainas pastebėta, kad kainos keičiasi į aukštesnę pusę.
„Tai matoma ir pigiajame segmente, kur žmonės yra jautrūs kainai, – pridėjo jis. – Matyti tik keli prekybos tinklai, barbora.lt ir „Prisma“, kur matyti to paties prekių krepšelio kainų sumažėjimas“.
Pasak A. Vizicko, stebint kainas labiausiai galbūt nustebino kainų skirtumas tarp prekybos tinklo privačios prekių ženklų linijos ir populiarių prekių ženklų produktų kainos: „Jei pažiūrėtume sviestą ar aliejų, pavyzdžiui, tai kainų skirtumai gali siekti iki dviejų kartų“.
Pavyzdžiui, „Obelių“ aliejaus dažniausia kaina prekybos tinkluose – 3,1 euro, kai prekybos tinklų privačių prekių ženklų saulėgrąžų aliejaus kaina nuo 1,27 euro iki 1,39 euro.
„Dvaro” sviesto (1 kg) kaina prekybos tinkluose – nuo 6,30 euro iki 7,25 euro, kai pigiausias prekybos tinklų varianto – nuo 5,22 euro iki 6,06 euro.
„Tai čia galbūt reikėtų kelti klausimą, tai kiek tas prekės ženklo „premium“ produktas yra geresnis ar kiek prekybos tinklo prekės ženklo blogesnis iš tiesų, kad susidaro tokie kainų skirtumai“, – svarstė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl tiems patiems savininkams priklausančios „Maximos“ ir internetinės parduotuvės barbora.lt kainos taip skiriasi ir prekių krepšelis internetinėje parduotuvėje daug brangesnis nei prekybos tinkle, kuris turi išlaikyti didžiulius prekybos plotus ir personalą, A. Vizickas teigė pastebėjęs, kad barbora.lt siūlo beveik identiškas kainas kaip ir „Maximos“ parduotuvės, tačiau internetinėje parduotuvėje didesnė kaina susidaro, nes joje nesiūlomos, pavyzdžiui, „Optima linijos“ prekės.
Maisto kainų lyginimo projektą sukūręs A. Vizickas taip pat aiškino, kad pigiausių prekių kainų skirtumas tarp skirtingų prekybos tinklų gali susidaryti ir dėl maisto produkto pakuotės.
Pavyzdžiui, „Lidl“ prekybos tinkle jogurto 1 litro kaina siekia 1,13 euro, kai „Norfos“ prekybos tinkle – 0,64 euro. Tačiau kainų skirtumas susidaro ir dėl to, kad „Lidl“ prekybos tinkle nėra jogurto plastikiniame maišelyje, o tik tetrapako pakuotėje.
„Mes jaučiame, kad kai yra visuomenės dėmesys kainoms, prekybininkai pradeda dirbti savo tiesioginį darbą ir dirba intensyviai, – kodėl svarbu sekti produktų kainas skirtinguose prekybos tinkluose, kalbėjo pašnekovas. – Bet kai tik dėmesys sumažėja, prekybininkai renkasi taktiką – aš užbursiu, kad esu pigiausias, pasiūlysiu kelis produktus pigiausiai iš tūkstančių ir lengvai užsidirbsiu pinigėlį. Todėl manau, kad šiam klausimui reikalingas nuolatinis dėmesys ir tik tada galime būti ne brangiausia, o geriausia šalimi gyventi“.
A. Vizickas teigė pastebėjęs ir tokių atvejų, kai prekybos tinkle pasinaudojama akcijų kainų etiketėmis: „Pavyzdžiui, sausio mėnesį buvo etiketėje skelbiama, kad karštai rūkytos nugarinės kainuoja 7,79 euro, kaina nubraukta ir parašyta – 5,49 euro. Vasario mėnesį – ta pati etiketė, ta pati užbraukta 7,79 euro kaina, bet jau akcijos kaina – daugiau 6 eurų“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Svarbu, kad klientas neliktų suklaidintas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas pabrėžė, kad kalbant apie įvairias iniciatyvas lyginti kainas prekybos tinkluose svarbiausia, kad pirkėjai neliktų suklaidinti.
„Jie (pricer.lt – red.) turėtų bendradarbiauti su prekybininkais, kad kainas gautų operatyviai, kad informacija vartotojui būtų pateikta teisingai ir neklaidintų pačių vartotojų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak L. Vilimo, bendra prekybininkų pozicija yra ta, kad viskas, kas palengvina pasirinkimą vartotojui, yra sveikintina iniciatyva: „Tiesiog konkrečiai kalbant apie kainų palyginimą reikia suprasti esminį dalyką: prekybos sistemose kainos gali keistis net kelis kartus per dieną reaguojant į įvairias iniciatyvas, nusistatytus tikslus. Dėl to, jei užtikrinamas operatyvios informacijos pateikimas, tai tuomet nematau nieko blogo. Tai netgi yra gerai, nes vartotojai gali pasirinkti“.
Šiuo atveju jau yra technologijų ir metodikos klausimas, kaip šis tikslas įgyvendinamas.
Prekybininkų atstovas teigė, kad kainų lyginimas paimant vienos dienos kainas skirtinguose prekybos tinkluose gali būti ne visai teisingas būdas lyginti kainas: „Jei žmogus atsidaro puslapį, mato vienokias kainas, pagal tai išsirenka kur eiti, o realybėje jau parduotuvėje kainos kitokios, tai čia jau vartotojų klaidinimas. Jei to įmanoma išvengti, tai tikrai tokios priemonės yra sveikintinos“.
L. Vilimas nepritarė maisto produktų kainų lyginimo projektą vykdančio A. Vizicko išsakytai nuomonei, kad sumažėjus kalboms apie kainų skirtumus viešoje erdvėje prekybininkai tuo pasinaudoja.
„Kainodara yra esminis prekybininkų instrumentas ir sritis, kurioje jie dirba ne valandomis, o sekundėmis ir viską stebi einamuoju laiku, sistemas pritaiko tam, kad išvengtų klaidų. Nėra taip, kad jei mažiau instrumentų, tai mažiau dėmesio kreipiama kainodarai“, – užtikrino pašnekovas.
Metodologiją vadina klaidinančia
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Dantė teigė, kad pricer.lt naudojama tyrimo metodologija yra klaidinanti.
„Nes lyginami nelygintini dalykai: prekių reguliarios kainos su akcinėmis. Dėl to padaroma klaidinga išvada, kad kai kurios prekės nuo praėjusio pricer.lt tyrimo brango. Tai yra netiesa, tiesiog prekėms kurių kaina užfiksuota praėjusio lyginimo metu, nebetaikoma akcija, o šiuo metu akcijos taikomos kitoms prekėms“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak jos, prekių įprastinė ir akcijos kaina gali skirtis nuo kelių iki keliasdešimties procentų.
„Pavyzdžiui, pomidorų kaina su akcija yra 1,29 eur už kilogramą, kai įprasta pomidorų kaina be akcijos yra 1,79 eur. Tokios pačios „Lipton“ arbatos kaina su akcija kainuoja 1,15 eur, be akcijos – 1,59 eur. Būtent dėl taikomų momentinių, kartais vos vieną dieną galiojančių, akcijų skirtingais kainų lyginimo laikotarpiais ir atsiranda tokie dideli prekių krepšelio vertės svyravimai ir prekybos tinklai reitinge kaitaliojasi vietomis, o realus kainų lygis – neatspindimas“, – aiškino ji.
R. Dantė pridėjo, kad tyrimas buvo atliktas tuomet (vasario 10 d. – red.), kai „Maxima“ dar nebuvo paskelbusi apie savo kampaniją „Mažos kainos garantija“. Kampanijos metu prekybos tinklas žada, kad iš 1 tūkst. perkamiausių prekių būtent minėto prekės ženklo parduotuvėse bus mažiausios, palyginus su kitais prekybos tinklais.
„Šių perkamiausių produktų kainas keturiuose didžiausiuose prekybos tinkluose lygina nepriklausomos bendrovės. Jeigu nors viename tinkle kaina bus mažesnė, ji mažės ir visose „Maximos“ parduotuvėse“, – žadėjo prekybos tinklo komunikacijos vadovė.
Daugiau naujienų rasite čia.
