Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 22-ąją 1939-aisiais „Lietuvos žinių“ skaitytojas tvirtino, jog Kaunas turi svarbesnių darbų, nei naujos Rotušės statymas.
„Paskutiniu metu Kauno miesto taryba turėjo porą posėdžių, o taip pat rodos posėdžiavo Kauno inžinieriai del naujos Kauno rotušės statymo.
Manau, gerb. p. Redaktorius ir man eiliniam Kauno piliečiui, tuo reikalu leis šio dienraščio skiltyse savo mintį pareikšti naujos rotušės statymo reikalu.
Man, eiliniam piliečiui, sunku suprasti, kad Kauno miestas, turėdamas visą eilę neatidėliotinų reikalų Kauno miestui tvarkyti ir gerinti ir neturėdamas jokių aruodų laisvo kapitalo, randa skubiu reikalu statyti Kaune naują rotušę.
Štai beveik visas Aleksotas neturi vandens (kas ir kuris turi kalne šulinį, bet jame nėra vandens), žmonės jį neša iš Nemuno, kas turi iš ko mokėti, tam atveža ugniagesiai. Anksti žmonės eina į šlaitų šaltinius ir ten ieško vandens, neplauna baltinių, laukdami, kol palis ar atodrėkio, iš puodelio prausiasi veidą, nėra pirties ir t.t. Gražiai sutvarkyta Veiverių g. vasarą nelaistoma, pasruvusi dulkėse, kol susilaukia gamtos malonės iš dangaus.
Kiek teko patirti, Šančių gyventojai (gyv. Dešinėje pusėje Juozapavičiaus prosp.) taip pat kreipiasi su prašymais, kad jiems pastatytų higienišką pirtį, nes geležink. Pirtimi ne visi gali naudotis. Prašo pastatyti mokyklą, nes maži vaikai mokosi vakarais. Gatvės negrįstos, sunku išvažiuoti ir kt. O čia, naują rotušė, naują rotušę!
Gal būt, kad Kauno m. savivaldybės tarnautojai dirba sunkiose sąlygose, jų patalpos labai išmėtytos. Atrodo, vadovybė galėtų parūpinti tinkamoj vietoj sklypą ir pastatyti savivaldybėms 4-5 aukštų namus, kuriuose sutilptų visi tarnautojai ir toks pastatas atsieitų gal kiek per milijoną litų, o už likusius pinigus, miesto pakraščiuose galima būtų padaryti didelius darbus, kurių reikalas, atrodo, neatidėliotinas.
Šiandien dažnai metamas priekaištas mūsų darbininkams, kad jie per daug gydosi, ir labai išanuoja ligonių kasą. Tačiau, atrodo, neieškoma būdų šiai negerovei pašalinti, Dar šiandien daug mažų mūsų dirbtuvėlių tebedirba rūsiuose ir blogose patalpose, prastose lūšnose. Štai kas ėda ligonių kasų pinigus. Jau bus keli metai kaip mūsų kai kurie laikraščiai rašė sieksninius straipsnelius su įvairiais darbininkų namelių statybos projektais, o dar ir šiandien nežinoma, kada ir kur tie nameliai bus statomi. Darbininkai didelę dalį savo uždarbio turi mokėti už tokias lūšnas, ir čia naikina savo sveikatą.
Štai penktadienį (3.II) rytiniame „Liet. Aide“ skaitome str. „Džiova mūsų mokyklose“, kur konstatuojami liūdni duomenys patikrintose mokyklose – kiek sergančių mūsų vaikų šia baisia liga. Tačiau čia nurodyta tik kelios mokyklos, o kur kitų, dar netikrintų mokyklų duomenys? O ar daug mes turime šiems vaikams sanatorijų ar sveikatos kolonijų? Atrodo, kad čia turi būti dedami milijonai, o ne naujos rotušės statymui.
Naujų namelių darbininkai laukia kaip „dūšios išganymo“.
Dabartinės rotušės Kauno miestui dar gali pakakti, atrodo, mažiausiai šimtą metų.“
