Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 21-ąją 1938-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie tai, kaip juda kauniečiai.
„Kaunas jau turi apie 140 000 gyventojų. Kaip juda kauniečiai, kokiomis susisiekimo priemonėms naudojasi ir kiek už pasinaudojimą kasdien išmoka
Kaunas auga ir plečiasi. Kas buvo Kaune prieš 10-15 metų ir kas Kaune apsilankė šiandien, tas negalėjo nenustebti. Ten, kur anksčiau ganėsi karvės, kur bliaudavo ožkos, kur rudens dienomis žmogus beveik neišbrisdavo iš purvo, šiandien ten žemės paviršių raižo plačios, tiesios gatvės, gražūs šaligatviai, o šalia jų trijų keturių aukštų namai, pro kurių langus driekiasi radijo muzikos aidai. Gatvėse įvairiausiomis kryptimis zuja autobusai, automobiliai, motociklai ir kitos susisiekimo priemonės. Kaunas vis daugiau ir daugiau judrus. Todėl ir eismo taisyklių atsiradimas yra visai natūralus.
Kauno miesto savivaldybė praeito mėnesio pabaigoje ir šio mėn. pradžioje tikrino pėsčiųjų eismą tose vietose, kur ji numatė pastatyti keltuvus ar atidaryti naujas autobusų linijas. Judėjimas buvo tikrintas nuo 6 val. iki 24 valandos. Patikrinusi tose vietose judėjimą, rado, kad didžiausias žmonių eismas yra Ukmergės pl. Ir Ožeškienės gt. Laiptais. Tais laiptais per dieną praeina apie 11.000 žmonių: aukštyn – 4.957 ir žemyn – 6025. Iš Italijos gatvės į Ukmergės pl. Praėjo 4053 keleiviai: aukšty – 1886 ir žemyn – 2167. Parodos gt. Praėjo aukštyn – 4075 ir žemyn – 4455. Kauko laiptais, po to, kai jie buvo pastatyti nauji, keleivių skaičius žymiai padidėjo, būtent, aukštyn praėjo 2481 ir žemyn – 3266. Vytauto parko laiptais praėjo aukštyn 557 žmonės ir žemyn – 609. Altų gt. Laiptais aukštyn – 557 ir žemyn – 560 žmonių.
Matome, kad aukštyn judėjimas yra žymiai mažesnis, tik vienoje vietoje: būtent: Italijos gatvės laiptais, ties Nr. 18 keleivių praeina aukštyn daugiausia (2496), kaip žemyn (2458). Iš stebėjimo duomenų matyti, kad einančių į miestą yra daugiau nuo 6 val. ryto iki 12 val. dienos. Po to daugiau žmonių eina iš miesto į kalną.
Bet tai nėra skaičiai, kurie parodytų tikrą Kaune ir visuose priemiesčiuose pėsčiųjų judėjimą. Prileiskime, kad tik retas sveikas žmogus kasdien nepasirodo gatvėje. Kaune šiuo metu jau yra apie 140.000 gyventojų. Tuo būdu, jei gatvėje pasirodytų nors 50 nuošimtis visų gyventojų, kuo abejoti netenka, tad Kauno gatvėse kasdien praeitų apie 70.000 žmonių. Į Kauną kasdieną dar su įvairiais reikalais atvyksta ir išvyksta apie 8000 -10.000 žmonių iš provincijos. Toks skaičius žmonių be abejo judėjimą taip pat pagyvins.
K. m. sav-bės statistikos biuras judėjimą tikrino ir ties Kaune esančiais tiltais. Judėjimas buvo tikrintas visą savaitę. Vienos dienos judėjimas atrodė maždaug šitaip: prie Vilijampolės tilto pravažiavo: sunkvežimių 145, autobusų 143, automobilių 114, motociklų 17, arklių, vienkinkių vežimų 13, porinių 16, sunkiųjų, vienkinkių vežimų 243 ir porinių 168. Prie A. Panemunės tilto yra žymiai didesnis autobusų judėjimas, būtent, jų pravažiavo per dieną net 492. Kitų susisiekimo priemonių judėjimas atrodo taip: automobilių pravažiavo 65, sunkvežimių 35, motociklų 10, arklių vienkinkių vežimų 13, porinių 6, sunkiųjų vienkinkių vežimų 243 ir porinių 163. Judėjimas buvo patikrintas ir Ukmergės plente. Ten judėjimas per dieną atrodė šitaip: automobilių pravažiavo 35, sunkvežimių 27, autobusų 17 (į tą skaičių neįeina miesto sav-bės kursuojantieji Geležinių Vartų – Vilijampolės ruožo autobusai), motociklų 7, arklių vienkinkių vežimų 413, porinių 22, dviračių 73 ir kitų susisiekimo priemonių 3.
Atpiginus autovežimams įvežti muitus, Kaune šios rūšies susiekimo priemonėmis žymiai daugiau pradėta naudotis. Verslo reikalams Kaune autovežimų yra įregistruota 97, asmens reikalams 484, tarnybos reikalams 110, autobusų 136, sunkvežimių 124, kitų autovežimų 13, motociklų asmens reikalams 359 ir tarnybos reikalams 7. Į šiuos skaičius neįeina Krašto Apsaugos Ministerijos autovežimai.
Apskaičiuoti, kiek šios visos susisiekimo priemonės pasidaro išvažiavimų – neįmanoma. Čia apie kai kurių autovežimų išvažiavimus pateiksime tik apytikrius duomenis. Verslo reikalams autovežimai (taksiai) kiekvienas per dieną padaro 3-5 išvažiavimus. Kas dieną kiekvienam taksiui kauniečiai išmoka 20-30 litų. Tuo būdu visiems taksiams kauniečiai kasdien išmoka 2000-3000 litų ir vežikams – 1000-1500 litų.
<…>
Didžiausias judėjimas Kaune būna nuo 5 iki 9 ryto ir nuo 1 iki 3 val. po pietų, kada įvairiose įstaigose, mokyklose, įmonėse ir kitur prasideda ir baigiasi dienos darbas. Tuomet kauniečiai, beskubėdami į darbą, naudojasi visomis galimomis susisiekimo priemonėmis. “
