Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 11-ąją 1939-aisiais „Lietuvos aidas“ išspausdino Amerikos lietuvio nuomonę apie Kauną.
„Laisvės Alėja darosi permaža kauniečiams pasivaikščioti, ir jau per daug priprasta. Iš šaulių krautuvės, kurių langai, tamsūs ar šviesūs, žybsi iš abiejų šalių, ar eisi į vieną alėjos galą ar į kitą. Romantingumo mažai, nes pati Laisvės Alėja yra Kauno biznio šerdis. Bet dieną ir vakarais, Laisvės Alėja knibždėte knibžda pasivaikščioti išėjusiais vyrais ir jaunikaičiais, poniomis ir panelėmis, susituokusiomis ir nesituokusiomis poromis. Pro šalį abiem pusėm eina autobusai ir automobiliai teršdami orą dūmais.
Bet visi eina į Laisvės Alėją, todėl, kad kitur nėra kur eiti, kur gali tiesiai, be jokių taisyklių eti, eiti, apsisukti, vėl eiti ir eiti, kiek tik kojos neša.
Ar iš tikro nėra kitos vietos? Yra, bet ji tam neparuošta. Likimo jau taip skirta, kad ji užims Laisvės Alėjos vietą, ir ten turės daugiau vietos, poros ir porelės ir pavieniai kauniečiai.
Tai yra pusėtinai ilgas ir tiesus Nemuno pakraštys, kurį būtų galima lengvai ištaisyti, nusodinti liepomis ar kitais lapuočiais, pro kuriuos ir didelės elektros lempos šiltu vasaros vakaru mažai šviesos į apačią paleis.
Kiti Europos ir kitų šalių paupių miestai, kur tik gali stengiasi išdabinti savo paupius, nes tai ir miestui suteikia grožio ir maloniau yra pasivaikščioti karštais vasaros vakarais prie vėsaus upės kranto.
– Žiemos uostas? Fabrikai? Ką su jais daryti, kur juos padėti? – susirūpins komercinės nuotaikos kaunietis. Išeitis lengva. Žiemos uostas lengvai gali tilpti kitoje Nemuno pusėje.
Juk per Nemuną numatoma statydinti dar kelis tiltus, kuriais be vargo į žiemos uostą, garlaivių stotė ar kitas komercines įmones galima patekti. Dalį tokiam Nemuno pakraščiui išgražinti galima ir pylimą padaryti, jeigu negalima būtų gauti žemės, kam nors priklausančios toje dalyje, kur turės būti pasivaikščiojimo alėja. Reikalingos bus gal ir krantinės išpilti apsaugojimui, kad potvyniai neigriuatų to, kas bus padaryta kauniečių malonumui, bet viską juk galima padaryti!
Bedarbių klausimas Kauną nepaleis per eilę metų ateityje. Tais bedarbiais bus galima pasinaudoti – ir juo greičiau tai bus padaryta, juo Kaunas greičiau taps gražesniu miestu.
Paupyje turės būti ir gražesni namai, kurie taip pat puoš Kauną. Jeigu dar daugiau įdės į tą projektą darbo ir pinigų, paupiu galės eiti ir bulvaras, kiek tolėliau atskirtas nuo pasivaikščiojimo alėjos. Bulvaru, kaip seniau siauruoju geležinkeliu, galės eiti autobusai, kuriais bus greitas susisiekimas tarp senojo miesto ir Šančių ir toliau.
Ką sakys kauniečiai į tai? Tikiu, kad visi sutiks, ypač tie, kurie nesurišti su komerciniu gyvenimu, kurie mėgsta ir pasvajoti, ir paromansuoti, ir tam viskam laiko tui pakankamai.“
