Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 8-ąją 1935-aisiais „Lietuvos aidas“ aprašė kenksmingus zuikius.
„Vaikų knygelėse yra pasakaitė, kaip zuikiui kopūsto lapas ant uodegos užkrito, o jis manė, kad dangus griūva, ir visą eilę miško žvėrių tuo pergąsdino.
Ir mūsų tarpe šiandien yra tokių „zuikių“, kurie, atrodo, tuo ir teužsiima, kad, išgirdę menkiausią šlamesį, tuoj ima lakstyti ir išsigandusiu balsu visus tikinti, kad jau „dangus griūva“. Dažniausia tai daroma vardan noro kovoti su piktu, vardan noro padėti vadovaujantiems asmenims išvengti įvairių blogumų, vardan noro padėti iššifruoti piktos valios darbus ir užkirsti jiems galimybes plėstis.
Atbėga, štai, pas kokį atsakingesnėje vietoje ar arčiau prie vadovaujančiųjų sluoksnių stovintį asmenį toks geradėjas ir pradeda paslaptingai pasakoti, kad, girdi, ten ir ten tas ir tas rengia kažin kokią aferą, tas ir tas kyšius ima ir t.t.
Tas, kam tai pranešama, klausia, kuo remiantis tai tvirtinama, klausia, iš kokių faktų kilo toks įtarimas, arba bent iš kur girdėtos žinios. Juk, norint įtarimą patikrinti, reikia gi turėti kokį realesnį atramos tašką, kad būtų nuo ko pradėti. Bet į tokį klausimą anas geradėjas dažniausiai tik tiek teatsako, kad „taip daugumas kalba“. Klausiant, kas būtent kalba, dažniausiai, kaip tie Neumano bylos liudininkai, „nebeatsimena“. O jeigu po ilgų abejonių ir pasakys vieną kitą pavardę kurio neva taip kalbėjusio asmens, tai tuojaus pareikalauja, kad būtų užtikrinta visiška paslaptis, kas apie tai pranešė.
Žinoma, tolimesnis tyrinėjimas tokiomis aplinkybėmis beveik neįmanomas. Nes tuo, kad „daugumas kalba“, pasiremti negalima, o kiekvienas konkrečiai nurodytas asmuo vis vien nepatvirtins savo kalbos. O kas gi, pagaliau, žino – gal tas ir tikrai nekalbėjo, gal tai tik ano geradėjo fantazija?
O tie geradėjai, garbės žodžiu reikalaudami užtikrinti, kad jų vardas nebus niekam paminėtas, gal ne vienoje vietoje pasakoja susirūpinti reikalaujančius pranešimus. Susirūpinimas tikrai kyla. Bet niekas nežino, ar jis pagrįstas, niekas neturi galimybės pradėti kovą su tuose pranešimuose nurodomomis blogybėmis.
Bet kyla klausimas:
Jei iš tikro kas žino faktus, ar bent kelią tiems faktams ištirti, dėl kurių faktų reikia susirūpinti ir reaguoti, tai ko jie slepia savo veidą, ko atvirai nesako to, ką žino? Mūsų vadovai ragina mus visus kovoti su mūsų visuomenę nuodijančiomis piktų gandų dujomis. Tad, kas nori rimtai prieš tuos nuodus kovoti, tas turi atvirai veikti, o ne slapstytis ir tuo būdu tik palaikyti tų gandų plitimą. Jei išgirdai, kad kas tvirtina žinąs kokį neigiamą faktą mūsų valstybės ar visuomenės gyvenime, klausk jį, tepasako iš kur jis tai sužinojo, arba teatsako pats už savo žodžius. Tada tikrai bus atrasta tiesa. O tas, kas, neva norėdamas savo gerus norus parodyti, kartoja girdėtus gandus ir pats slepia savo veidą, to kitaip negalima pavadinti, kaip kenksmingu „zuikiu.“
