Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Vasario 4-ąją 1924-aisiais „Lietuva“ aprašė Kauno ligonines.
„Kaune yra trys didesnės ligoninės: Karo ligoninė, Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir Kauno miesto ligoninė. Raudonojo kryžiaus ligoninė lyg papildo Kauno miesto ligoninę, nes ji turi tuos skyrius, kurių nėra Kauno m. ligoninėj, būtent: moterų ir gimdymo, akių ir ausų, nosies ir gerklės.
Karo ligoninei laikyti visas lėšas duoda valdžia, Kauno m. ligoninė nuo trešdalio iki pusės išlaidų padengia pajamomis, gaunamomis iš ligonių už laikymą, o likusią dalį tenka pridėti valdžiai. Raudonojo Kryžiaus ligoninė gyvuoja tomis lėšomis, kurias sumoka ligoniai.
Už ligonių laikymą vieną dieną Kauno m. ligoninė ima 4 litus. Raudonojo Kryžiaus ligoninė turi 3 klases: pirmosios klasės ligoniai moka 20 litų ir gyvena atskiram kambary, antrosios klasės 12 lit. Ir gyvena kambary dviese, o trečiosios 6 litus ir gyvena kambary šešiese. Be to, R. Kr. Pirmosios ir antrosios klasės ligoniai gauna pagerintą maistą.
Bendrai ligoninėse maistas yra geras ir kiekis pakankamas, tik pažymėtina paprasta yda – vienodumas.
Gailestingųjų seselių atlyginimas yra toks, R. Kr. Ligoninės vyresnioji seselė gauna VI kategorijos algą, butą su pilnu išlaikymu už kurius išskaitoma iš algos 60 litų. Karo Ligoninės gauna V kategorijos algą, kareivio maisto davinį ir kambarius už kuriuos išskaito 10% algos, bet kambarių gyventi pritaikytų yra mažai, tad gyvena ankštokai. Kauno m. lig. Jaunesnioji seselė gauna V kateg. Algą, butą ir pilną išlaikymą už kuriuos išskaito 30 litų.
Budinčios naktį seselės Raud. Kr. Ir Kauno m. ligoninėse turi tą patogumą, kad dieną jos yra laisvos, o Karo Ligoninėj nors mažiau, bet vis dėlto turi dirbti dar ir dieną.
Ligoninės duoda daug paramos Medicinos Fakultetui, Kauno miesto ligoninėj Medicinos Fakultetas naudojasi šiomis klinikomis:
1. Chirurgijos vedama prof. Bolto,
2. Vidaus ligų vedama prof Buinevičiaus,
3. Propedentinė vedama prof Bagdono ir
4. Veneros ligų vedama prof Karužos.
Rentgeno skyrių veda Dr. Kalvaitytė; jame veikia du aparatai, o trečias sugedęs.
Kiekvienas skyrius turi savo ambulatoriją, kurioje priiminėjami ligoniai, imant atlyginimo po 2 litus.
Be mokslo klinikos, yra dar prisiglaudusios šios katedros: bendrosios chirurgijos, operacijos chirurgijos ir odontologams dėstoma veido chirurgija.
Raudonojo Kryžiaus ligoninėje yra prisiglaudę Med. Fak. Moterų ir akių ligų klinikos. Be to čia klauso paskaitų gailestingųjų seselių kursai ir akušerių kursai.
Didžiausia šių ligoninių yra Karo Ligoninė; ji gali sutalpinti iki 500 ligonių. Mažesnė Kauno m. ligoninė, kuri turi vietos 200 ligonių ir R. Kr. Ligoninė gali priimti tik 108 ligonius.
Kauno miesto ligoninė negali patenkinti visų reikalavimų; ji mūsų kraštui yra per maža, nes daug daugiau ligoni kreipesi, negu galima patalpinti. Būtinas reikalas šią ligoninę praplėsti. Jei prieš karą galėjo šiaip taip patenkinti reikalavimus, tai dabar esant Kauno sostinei ir įsteigus klinikas, ji nebegali to padaryti.
Raudonojo Kryžiaus ligoninę moterų ligų ir gimdymų skyriuos turi būti pakankamai vietų tik akių ir gerklės ligų skyriuos kartais vietos pritrūksta.
Geriausio įspūdžio daro Kauno m. ir R. Kr. Ligoninės, prastesnio Karo ligoninė. Tatai pareina, gal ir nuo to, kad Karo Ligoninės namas senas ir reikalingas pagrindinio remonto.“
