Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 27-ąją 1934-aisiais „Lietuvos aidas“ aprašė Kauno apskrities kelius.
„Pakaunės kelių klausimas nėra iš tų, kuriuos galima būtų pavadinti „taip sau“. Pakaunės gausingiems gyventojams ir pačiam Kaunui jis yra vienas iš svarbiųjų. Tad nereikėtų stebėtis ar piktintis, kad jie kartais per karštai parėkauja, pasiskundžia, savo skauduliu užkrėsdami ir nuošalesnius tiems jų reikalams žmonės, kurie pajunta pareigą tą klausimą ir viešiau panagrinėti.
Andai (dabar jau – pernai) tuo reikalu buvo šis tas minėta L. Aide. Minėta taip, kaip tas atrodo pakaunės gyventojams, ar kauniečiams, kurie kartais pasisukioja po Kauno apylinkes. Kauno apskrities valdyba į tai atsakė skaičiais, rodančiais ypatingą Kauno apskrities kelių požiūriu būtį. Tie skaičiai rodo milžinišką Kauno apskrities atitinkamų organų darbą ir pastangas, kurios duoda ir didelius vaisius: Kauno apskrities galutinai sutvarkytieji vieškeliai, specialistų teigimu, geriausi visoje Lietuvoje.
Gyventojams, kurie gali tais vieškeliais netarpiškai naudotis, nėra ko skųstis ir jie nesiskundžia. Tačiau Kauno apskrities kelių tobulumas nedaug tedžiugina tuos gyventojus, kuriems geruosius vieškelius pasiekti reikia gana negerais žemesnių rūšių keliais. Tolesni vieškeliams plotai gana dideli ir jie tirštai gyvenami. Tų plotų gyventojai skriste nuskristi į vieškelį ar plentą negali.
Jei Kauno I rūš. vieškeliai ir plentai judėjimo intensyvumu išsiskiria iš kitų Lietuvos vieškelių ir plentų, tai negali neišsiskirti ir antrarūšiai ar trečiarūšiai keliai. Pakaunės trečios rūšies keliais gal intensyvesnis judėjimas, nei kokiu Šiaurės Lietuvos pirmarūšiu keliu. Labai praverstų ta prasme peržiūrėti ir pertvarkyti bendro naudojimosi kelių ir tiltų įstatymą ir keliams taisyti ir laikyti taisykles.
Suprantama, Kauno apskrities gyventojams, atliekantiems natūralią kelių taisymo prievolę, būtų nepalyginti sunkiau ir daugiau darbo, nei kitų Lietuvos vietų gyventojams. Bet ar nevertėtų atsiminti ir tai, kad pakaunės gyventojams tokio didelio centro, kaip Kaunas, artimumas, duoda ir žymiai daugiau pliusų, nei gyvenantiems paliai kokią Žagarę ar Vabalninką. kaune jie gauna už ūkio produktus ir kitokias prekes ar darbus žymiai brangiau, nei tolimose Lietuvos provincijos miestuose. Šituose Kauno santykiuose su apylinkėmis keliai vaidina ne taip jau bereikšmį vaidmenį. Tad jais, kad ir antrarūšiais bei trečiarūšiais daugiau domėtis tinka, daugiau darbo ir pastangų iš gyventojų reikalauti reikia – jų pačių naudai.
Čia, žinoma, nepolemizuojama su Kauno apskrities valdyba dėl andai tilpusio jos atsakymo į liet. Aido straipsnelį pakaunės kelių reikalu, o greičiau atpasakojamos tos mintys, kurių teko nugirsti iš pačių apskrities reikalus tvarkančių asmenų, bet kurių, deja, tame atsakyme nebuvo.
Iš Kauno apskr. valdybos paaiškinimo, Liet. aide dėl jo lakoniškumo kai kas gavo visai neteisingo įspūdžio, kad kas jau padaryta, – padaryta galutinai ir daugiau nieko nebus daroma. Taip nėra. Ilgų metų ir daug darbo reikėjo pataisyti pirmarūšius apskrities kelius. Jie buvo taisomi visu intensyvumu. Neužmiršti tačiau ir kiti keliai. apskrities valdyba turi ištisą planą sistematiškai tvarkyti ir gerinti žemesnės rūšies pakaunės kelius. Šį pavasarį būsią pradėti tvarkyti kaikurie trečiarūšiai pakaunės keliai; jie jau paskirstyti seniūnijoms. Apskrities inžinierius tvirtina, kad po poros metų ir trečiarūšiais pakaunės keliais nebujos pasukti net automobilis.
Kauno apskrities vadovybė turi seniai paruoštą aiškią ir tvirtą kelių tvarkymo programą, kurią žinodami gyventojai nebūtų skundęsi, o dabar sužinoję visai nurimo. dabar pareina nuo pačių gyventojų judrumo, sąmoningumo ir drausmingumo kelių taisymo reikale. Tų savybių juose, deja, stinga ir apie jas teks pakalbėti atskirai.“
