Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 20-ąją 1922-aisiais „Lietuvoje“ rašyta apie tai, jog Kaunas privalo būti vadinamas „Kaunu“.
„Mano straipsneliui (žr. „Lietuvos“ Nr. 4) atsirado oponentas, kažkoks p. Re, kuris „Lietuvos“ Nr. 7 savo išvadžiojimus baigė tokia išvada: „Todel lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kovna“ arba „Kowno“ turi daugiau bendro, negu lietuviškasis Kaunas ir svetimtaučių „Kaunas“.“
Be to, mano oponentui atrodo, kad nieko bloga del to nesą, jei svetimtaučiai vadiną Kauną – „Kovna“, „Kowno“.
Vis delto man be galo nuostabu, kad p. Re drįso daryti tokias išvadas, pasiremdamas tik rusų kalbos dvasios dėsniais. Argi šituo atveju galima atsižvelgti vien į rusų kalbos dvasią arba laikyti rusų kalbos dvasią kažkokiu kriterijumi? Juk rusai, nors jų žemė didelė ir gausinga, sudaro pasaulinės kultūros eigoje labai mažą dulkelę. Be galo drąsus ir niekuo neparemtas p. Re tvirtinimas, kad svetimtaučių „Kovna“ turi daugiau bendra su lietuvišku Kaunu, negu svetimtaučių „Kaunas“. Dar taip galima sakyti, turint galvoje vienus rusus, bet ne kitas Europos tautas. Bet kam čia turime laikyti kriterijumi rusus? Meskime iš savo galvos rusus į šalį ir galvokime ne rusiškai, bet lietuviškai, tada atatiksime teisingas išvadas.
Mano oponentai atrodo, kad blogiau esą būtų, jei lenkiškai ar rusiškai pradėtų rašyti „Kaunas“, nes tada būtų: iš Kauno – z, iz Kaunasa; Kaune – v Kaunasie. Bet kas gi čia yra nepaprasta ar ypatinga? Nejaugi, pavyzdžiui, rusų kalbos linksniuotėms neatatiktų šitas vardas? Juk rusai savo kalboje jau turi geografinių vardų, kurių galūnės tokios pat, kaip ir žodyje „Kaunas“. Štai keletas pavyzdžių: Atlas, Maas, Madras, Parnass, Elzas ir t.t. Šituos žodžius rusai ir linksniuoja: iz Atlasa, Maasa, Madrasa, Parnassa, Elzasa; v Atlasie, Maasie, Madrasie, Parnasie, Elzasie. Jei rusai norėtų pasigėrėti žodžio „Kaunas“ linksniavimu, tad galėtų jį linksniuoti pagal aukščiau nurodytą pavyzdį.
Teisybė, rusų kalba neturi dvibalsio „au“, todel rusų kalbos dvasiai būtų svetimas „Kaunas“. Jei rusai rašytų „Kaunas“ ir nežinotų, kaip jis tikrai yra tariamas, tad jį ištartų greičiausiai ne „Kau-nas“, bet „Ka-u-nas“, darydami šitame žodyje tris skiemenius. Tačiau, nors jų kalbos dvasiai neatatinka, betgi galėtų ir privalytų rašyti „Kaunas“, juo labiau, kad tai yra tikrinis daiktavardis, kilęs ne iš jų žemės. Jei pažiūrėtume į tai, kaip rusai paprastai tokiais atsitikimais elgiasi, tad pamatysime, jog beveik visur, kur tik Vakarų Europos geografiniame varde yra dvibalsis „au“, ten rusai įspraudžia raidę „V“. Pavyzdžiui imkim šiuos geografinius vardus: Caucase, Causasus, Kaukasus; Maurice, Mauricius; Tauris; Australie, Australien, Australia; Taurida. Šiuos vardus rusai taip vadina: Kavkaz, Avstralija, Tavrida.
Šitie pavyzdžiai jau gali parodyti, jog sugretinimas balsių „au“ nėra svetimas Europai. atvirkščiai, greičiau Europai bus svetimas sugretinimas vienam skiemenyje raidžių „ov“, nes man dar neteko matyti geografinio vardo Vakarų Europoje, kur būtų tasai „ov“. Tuo tarpu dvibalsis „au“ labai dažnai sutinkamas, nors jį įvairiose kalbose gal ir ne vienodai taria. Pavyzdžiui, vokiečių miestai: Plauen, Kaubeuren, Gaussig, Hanau, Heidenau, Praust, Werdau, Breslau; prancūzų – Maurice, Aumale, Autun; šveicarų – Lausanne; suomių – Kaumo ir t.t. ir „Kaunas“ europiečiams akių neėda ir todel nėra mažiausio reikalo keisti jį ir vadinti „Kovna“ ir „Kovno“.
bet kodel dabar tie europiečiai kai kada ima ir parašo vietoj „Kaunas“ žodį „Kovno“? Šitą reiškinį galima būtų paaiškinti tuo, kad seniau vardą „Kovno“ išplatino užsieniuose rusai arba lenkai. O Vakarų Europos žmonės, nenorėdami keisti geografinių vardų, ėmė vadinti taip, kaip rusai arba lenkai kad vadina.
Aš manau, jei šitą vardą europiečiai būtų girdėję tiktai iš lietuvių, tad jiems nė į galvą nebūtų atėję vadinti Kauną – „Kovna“, nes jiems žodžio šaknyje dvibalsis „au“ yra visai artimas, o „ov“ – svetimas. Man rodos, kad, pavyzdžiui, vokiečiai, nusižiūrėję į savo kalbos dvasią, šituo atžvilgiu Kauną būtų vadinę „Kauen“ arba „Kaunen“, o kitos Vakarų Europos tautos – „kauno“, „Kauna“ arba pridėdami kitokią galūnę, arba pagaliau ir visai nieko nekeitę, būtent – „Kaunas“. Čia kad ir kitos galūnės kartais būtų, bet pati žodžio šaknis nebūtų buvus kreipiama taip bjauriai, kaip rusų kalboje.
Turiu dar čia pasakyti, kad dvibalsis „au“, kuris randasi žodyje „Kaunas“, ypatingai yra vokiečių taip mėgiamas, kad jie net iš Warszawa padarė Warschau, iš mitava – Mitau, iš Moskva – Moskau ir t.t.
Apskritai, kiekvienos kalbos dvasia linksta vardus kraipyti, jei tie vardai savo tarima neatatinka kalbos dvasios dėsniams. Pavyzdžiui, sakome: Paryžius, Varšuva, niujorkas ir t.t Bet vis dėlto, kai tenka, sakysim, laiškas rašyti į Paryžių, tad adrese rašom ne „Paryžius“, bet „Paris“, nes jei rašytume tik „Paryžius“, tad labai dažnai gali atsitikti, kad prancūzų paštininkas gal kartais kažin kur nudėti tokį laišką, nesupratęs gerai miesto vardo. Panašiai ir mūsų Kauną kitos tautos savo žmonių tarpe kaip nori gali vadinti, bet mes neturėtume maloniomis akimis žiūrėti į juos tada, kada jie tiesiog į mus kreipiasi arba rašo raštą ir deda adrese ne „Kaunas“, bet – „Kovna“ ar kaip kitaip. Pagaliau ir mokslinio turinio knygose svetimžemiai teturėtų rašyti „Kaunas“, o ne „Kovna“, bet visa tai pareina nuo mūsų pačių. Jei mes, turėdami santykių su Vakarų Europa Kauną vadinsim Kaunu, tad ir svetimžemiai ne kitaip vadins mūsų miestą.“
