Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 18-ąją 1940-aisiais „Lietuvos aidas“ aprašė Kauno pilį.
„Kauno pilis statyta X amžiaus gale, vėlesniais laikais, kai kryžiuočiai pradėjo nuolat puldinėti Lietuvą, kelis kartus buvo priešų paimta, sugriauta ir iš naujo atstatyta. Po 1401 metų, kai Vytautas įsakė Kauno pilį susprogdinti, o medines sienas sudeginti, kad jąja nebegalėtų pasinaudoti priešai, nors ir buvo dar kartą atstatyta, bet nustojo savo strateginės reikšmės ir pasidarė grynai viešuoju ir administracijos rūmu. Tolimesnis pilies likimas dėl jos perstatymo ar išvaizdos pakeitimo nėra žinomas. Tik 1601 m. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės seimo nutarimu pilies kuoras prie Neries upės skirtas žemės teismui ir kalėjimui įrengti ir teismo archyvui laikyti. Tačiau, 1611 m. neries vandens paplautas, tas kuoras nuvirto į upę, todėl 1638 m. seimo nutarimu buvo restauruotas antras – rytinis pilies kuoras, kurio griuvėsiai geriausiai išsilaikė. Vėlesniais laikais pilis paliko be globos. 1655 m. ji nukentėjo nuo rusų kariuomenės, kuri panaudojo pilies plytas duonos kepykloms statyti, o vėliau – 1847 m. Muravjovas leido pilies vietoje statyti namelius, kurių savininkai uoliai vykdė senovės paminklo naikinimo darbą: namų ir krosnių pamatams naudojo pilies akmenis ir plytas. Vėlyvesniais – 1870 m. kauno miesto taryba ir valdyba norėjo ilį parduoti, bet tam sumanymui pasipriešino gubernijos valdyba, taip pilis buvo išgelbėta nuo sunaikinimo, nors dalis jos akmenų buvo sunaudota kai kurioms miesto gatvėms grįsti.
Kauno senosios pilies tolimesnis naikinimas buvo tik tuomes sustabdytas, kai Kauno Miesto savivaldybė pradėjo ją tvarkyti. 1930 m. ji išpirko pilį iš buv. savininkų, nugriovė senas lūšnas, aptvėrė tvorą ir sutvarkė sklypą. Be to, tais pačiais metais miesto savivaldybei paskyrus nedideles lėšas, pilies konservatorius, inž. arch. J. Getneris atliko vakarų kuoro tyrinėjimus, padarė to kuoro planus, piūvius ir pilies situacijos planą. Tyrinėjimai parodė, kad šio kuoro statyboje yra du periodai: senesnis su akmens mūrijimo technika ir vėlyvesnis su plytų ir akmens technika.
Kas dar yra išlikę
Pilies kuoro rytų sienos išliko iki III aukšto pradžios, o vietomis net ir mažiau; tik iš pietų – vakarų pusės išliko viena III aukšto lango anga. Kuoro sienos konstrukcija yra tokia: iš oro pusės apačioje (I aukštas) gana stambių akmenų eilės su protarpiuose plytų eilėmis iki II aukšto angų apačios, aukščiau – mūro siena aptaisyta vien tik plytomis, dydžio iki 81x14x9 cm, iš vidaus pusės siena aptaisyta kaip ir išorėje; sienos vidus užpildytas įvairaus dydžio lauko akmenimis su plytų skalda. Rišamoji medžiaga – kalkių skiedinys su stambiu nesijotu žvyru. dar viena įdomi konstrukcinė smulkmena šio kuoro mūro onstrukcijoje: atskirų aukštų užbaigimo vietose ir žemiau aptiktos skylės išilgai ir skersai sieną įvairaus piūvio, kartais su suspuvusio pušinio medžio likučiais. Atrodo, jog tokiais rąstais ir sijomis buvo rišama siena, kad mūras nesmuktų; laukti, kol sutvirtės kalkių skiedinys, dažnai nebuvo laiko, darbas reikėjo skubiai vykdyti ir atstatyti sugriautą pilį. Pilies atstatymo žymių galima pastebėti įvairiose vietose ir rytų kuoro mūruose: dažnai matomas skubusplytų užtaisymas neprisilaikant plytų rišimo technikos. Rytų kuoro sienos turi tam tikrą nulinkimą ne tik išorėje, bet ir viduje, kitaip tariant, kuoras yra kūgio formos.
Kuoro I aukšte yra išikusios dvi šaudomosios angos. Kuoro II ir III aukšto 5 angos pasižymi savo nevienodais dydžiais. Įeiginė į kuoro arką (I aukšte) turi remonto žymes.
Rytų sienos iš Neries pusės griuvėsiai turi gana plačių rusų tipo plytomis remontuotą arką; šiaip gi kadaise atliktas tos sienos dalies remontas visiškai pakeitė senos sienos išvaizdą. Pietų pilies siena yra gal geriausiai užsilikusi iš visų trijų esamų sienų. Kaip jau minėta, iki 1930 metų jos žymi dalis buvo užstatyta lūšnomis, kurias vėliau nugriovus, pilies sienoje pasiliko dar įvairiose vietose žymės, iš kurių tokią vieną norima palikti, kad ateinančios kartos matytų XIX šimtmečio darbus.
Šioje pilies sienoje matyti eilė angų, užsilikusių nuo padėtų rąstų skersai sieną. Galimas daiktas, kad rąstų galai išsikišdamo ir į kiemo pusę ir ant jų buvo uždėtas stogas ir tokiu būdu išilgai visą sieną sudaryta pastogė.
Pietų siena vakaruose baigiasi keturkampiu kuoru. Nuo vakarų bokšto užsiliko labai nedaug. Įdomu, kad apatinė kuoro siena labai skiriasi nuo viršutinės, būtent apatinė dalis pamūryta vien iš akmenų, o viršutinė – iš plytų ir akmenų, vartojant tokią pat techniką kaip ir pietų sienoje ir rytų kuoro I-mo aukšto sienoje.
Vakarų kuore, be to, neginčijamai matyti du statybiniai sluoksniai – viršutinė siena nėra ištisai pastatyta ant apatinės. Kuoro pietų pusėje matyti užmūryta arka. Tačiau šiandien sunku pasakyti, ar čia buvo ankščiau langas, ar kas kita. Vakarų sienos likučiai nėra gausūs, mūro konstrukcija yra ta pati, kaip ir pietų sienos, arba rytų kuoro I aukšto sienos. Senuose pilies piešiniuose matyta anga primena duris, tai gal čia ir buvo antras pilies išėjimas. Šita anga pažymėta ir viename iš senų planų.
Kauno pilies konservavimo darbai
Darant Kauno pilies konservavimo darbus buvo vartojamos tik geriausios medžiagos, plytų formatas buvo panaudotas tokių pat išmierų, kaip ir senovės, kakės, žvyras imamas stambus, kokį naudodavo senovės meistrai. Tokiose vietose, kur mūrą reikėjo labiau apsaugoti nuo oro įtakos, buvo vartojamas cerezitas.
Dėl konservavimo ir restauravimo technikos architektų – archeologų tarpe vyrauja dvi grupės. Vieni restauruojant ar konservuojant senovės paminklus reikalauja, kad būtų ryškiai pabrėžtas vėlyvesnis gadynės darbas, kad žiūrovas galėtų atskirti, kas yra sena ir kas nauja. Kita kryptis, priešingai, reikalauja, kad restauruojant ar konservuojant būtų kuo stropiausiai prisilaikyta senoviškos technikos. Jo kilniausias uždavinys yra ateinančioms kartoms išsaugoti senovės laikų dvasią, kuri glūdi tokiame paminkle.
Konservuojant Kauno pilį buvo prisilaikyta antrosios nuomonės. Ir kas mano, kad po šimtmečio jau nebebus galima atskirti senų plytų nuo naujų, tas, anot inž. Getnerio labai klysta. Galima esą apžiūrinėti Kauno Baziliką, ir čia būsią lengva nustatyti įvairių laikotarpių remontus.
Kauno pilies konservavimo darbai buvo vykdomi tik rytų kuore, nes paskirtoji kukli suma pinigų neleido darbus varyti platesniu mastu. Visų pirma, buvo konservuotos ir dalinai restauruotos penkios kuoro angos, kurių skliautai buvo apgailėtinoje būklėje. Kuoro pietų – rytų pusėje buvo išmūrytas išgriuvęs mūras iki šaudomosios angos, vietomis ir aukščiau.“
