Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 13-ąją 1937-aisiais rašyta apie tai, jog Kaunas – be vandens.
„KAUNAS VANDENS GAUS APIE 15-16 VALANDĄ ŠIANDIENĄ
Šiandie iš ryto Kaunas pasijuto be vandens. Daug kas manė, kad užšąlo vamzdžiai ir žmonės pradėjo vamzdžius savo butuose šildyti, bet vandens vis tiek nebuvo. Greit paaiškėjo, kad vandentiekis neveikia, o iš kranų butuose po truputį vanduo sunkės tik iš tinkle užsilikusio vandens.
„Liet. Žinių“ korespondentas nuvyko į Kleboniškį ištirti katastrofos priežasčių.
Dar neprivažiavus prie vandentiekio stoties, apie 1 klm. Kauno link bedirba apie 20 darbininkų, inž. Andriūnui vadovaujant.
Stoties darbininkai pasakoja, kad apie 6,5 val. ryto stoty buvęs girdėti didelis sprogimas.
Tai prie Eigul. kapų sprogo magistralės linijos vamzdis. Toje vietoje vandens stulpas iškilo į aukštį 20-30 mtr. Kol mašiuos buvo sustabdytos, vandens srovės užpylė lauką ir tekėjo į Nerį.
Tuojau buvo pakeltas aliarmas ir susirūpinta liniją taisyti. Nuo 7 val.ryto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyrius ėmėsi darbo. Greit suieškoti dabininkai ir trūkimo vietoje pradėti kastis prie vamzdžių. Atgabentas ir naujas vamzdis, kurį kalviai pritaiko į trūkusiojo vamzdžio vietą, o trūkęs vamzdis iškertamas.
Inžinierius Andriūnas sako, kad linija bus pataisyta apie 14-15 val. Bet paskui išeis dar apie valanda laiko, kol bus papildytas tinklas. Taigi Kaunas gaus vandenio tik apie 15-16 valandą.
Trūkimo priežastis
Dar nežinoma. Manoma, kad galėjus būt, nesveika vamzdžio sienelė, o gal žiedas, gal kita kuri priežastis – tai paaiškėsią vėliau.
Vienintelė magistralė, kuri tiekia Kaunui vandenį, veikia nuo 1929 metų, – per 7 metus galėjo ir sugesti.
Antroji magistralė
Pradėta vesti prieš dvejus metus, bet del kreditų stokos vis dar neužbaigiama, trūksta apie 1 kilom. linijos vamzdžių. Dabar, tur būt, savivaldybė daugiau atkreips dėmesio į antros vandens vamzdžių magistralės pravedimą.
Kas dedasi Kaune.
Kaunas, pasijutęs be vandens, susilaukė didelių nepatogumų. Sodybose šulinių nėra, nes jos prisijungusios prie vandentiekio. Iš pat ryto hidrantai, iš kurių daugelis gyventojų ima vandenį, dar sruveno, bet greit sustojo. Tiesa, dar 10 val. Ukmergės pl. teko matyti prie hidranto minią žmonių su kibirais. Jie krapštinėjo, barškino hidrantą, kitas iš namų atsinešė karšto vandens ir laistė hidrantą, matyt, manydamas, kad hidrantas užšąlo.
Daug liūdniau viešose įstaigose ir įmonėse, kaip ligoninėse, fabrikuose, kur vanduo būtinai yra reikalingas. Kai kurios įmonės turėjo vandens atsargą, bet neilgam ir tas vanduo greit išsibaigė.
Didesnės mechaninės pekyklos, kaip pav., Paramos be vandens negali veikti. Gal būt ryt trūks kai kurių rūšių kepsnių.
Teko matyt, kad vandens ieškoma jau ir semiama iš privačių sodybų šulinių, kiti važiuoja į Nemuną arba Nerį ir stalinėse vežasi vandenį namo.
Ugniagesiai, sužinoję, kad vandentiekis nebeveikia, prisisemia mašinas iš upių, nes eventualus gaisro pavojus gali juos užklupti ir sunku bus paimti vandenį.
Pasiteiravus, atskirose įmonėse ir fabrikuose patirta, kad daugumas šiaip taip dar verčiasi su vandens atsarga, bet esą sunku. Sunku esą ir su maisto gamyba, virtuvėse bei apsivalymų. Daugelis piliečių iš ryto jau negalėjo nusiprausti. Daugelio užsikimšo klozetai ir t.t. Ypač sunku yra ten, kur didesnis žmonių skaičius susirenka, ir kur yra panaikintos visos senovinės priemonės.
Del nuostolių sunku kas pasakyti, nes tai yra nelaimingas atsiržtikimas ir pirmas atsitikimas po to, kai vandentiekis pradėjo veikti. Savivaldybė už tai nesanti atsakinga. Platesnių žinių patieksime ryt.“
