Seimas ketvirtadienį skubiai ėmė svarstyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, pagal kurį nustatomas atlyginimų dydis mokytojams, mokyklų direktoriams, kultūros ir meno, taip pat socialiniams darbuotojams.
Įstatymas liečia visus iš biudžeto išlaikomus žmones, išskyrus valstybės tarnautojus. Tai yra socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotoji, treneriai, mokytojai, mokytojų padėjėjai, psichologai, savivaldybių įvairūs darbuotojai, kurie nėra valstybės tarnautojai“, – sako Socalinių reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
Šis teisės aktas paliečia apie 100 tūkst. darbuotojų Lietuvoje.
Skubos prireikė dėl to, kad nuo sausio mėnesio, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, nebegalioja pedagogų atlyginimus reglamentuojantis Vyriausybės nutarimas, visų vadinamas tiesiog numeriu 511. Teismas buvo nurodęs darbo užmokestį reglamentuoti įstatymo lygiu, bet Seimas iki sausio nesugebėjo to padaryti. Todėl šiuo metu Vyriausybės nutarimas nebegalioja, įstatymas – dar negalioja ir mokytojai yra teisiniame vakuume. „Buvusi valdžia nepadarė namų darbų“, – teisinosi T. Tomilinas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas T. Tomilinas teigia, kad įstatymas bus priimtas ateinantį antradienį, tačiau ramina, kad per šią pertrauką niekas nenukentės: bet kuriuo atveju galioja esamų darbuotojų darbo sutartys. Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius teigia, kad esant teisiniam vakuumui šalys vis tiek gali laisvai tartis tarpusavyje.
Tačiau diskusijos dėl įstatymo buvo labai chaotiškos ir priėmimą iš esmės sustabdė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Kęstučio Smirnovo pasiūlytos pataisos, suteikiančios išskirtines sąlygas treneriams.
Kadangi nauji Seimo nariai dėl neaiškių priežasčių labiau įsiklausė į K. Smirnovo, o ne Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko T. Tomilino teiginius, įstatymo priėmimas įstrigo.
Pagal naują įstatymą biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės bus skirstomos į keletą lygmenų:
A lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis išsilavinimas;
A1 lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu (arba jam prilygintu);
A2 lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (arba jam prilygintu) ar aukštasis koleginis išsilavinimas su profesiniu bakalauro laipsniu (ar jam prilygintu), taip pat baleto artistų, šokėjų, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
B lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštesnysis ar specialus vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 m.;
C lygio – joms būtinas ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas;
D lygio – netaikomi išsilavinimo reikalavimai.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bus sudaromas iš pareiginės algos (pastovios ir kintamos, išskyrus mokytojams), priemokų, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, premijų.
Kaip skaičiuojamas atlyginimas
Pasak T. Tomilino, mokytojams norima ateityje nustatyti etatinį darbo apmokėjimą, kai mokytojai gaus pastovią ir kintamą atlyginimo dalį. Tačiau tai bus ateityje. Šiuo metu mokytojai išsikovojo, kad jie gaus bendrą pareiginę algą be jokios kintamosios dalies. Išimtis galios iki šių metų rugsėjo mėnesio.
„Mokytojai nebus vertinami pagal įstaigos rezultatus, nes galutinių sprendimų švietimo reformoje yra ir mes negalime statyti veržimo arklio priekyje“, – sako Seimo narys.
Tačiau kitoms darbuotojų kategorijoms galios pastovioji ir kintamoji atlyginimo dalis. „Atsiranda kintamoji dalis, pagal kriterijus, kaip skatinti dirbti darbuotojus geriau“, – teigia T. Tomilinas.
Pagal įstatymą, pastovioji algos dalis sudaroma taip: pareiginės algos bazinis dydis dauginamas iš pareiginės algos koeficiento.
Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 eurų. Tas pats bazinis dydis taikomas ir skaičiuojant algas valstybės tarnautojams ar valstybėms politikams bei teisėjams. Iki šiol biudžetininkų algos būdavo skaičiuojamos pagal bazinę mėnesinę algą (šiuo metu ji siekia 35,5 euro) ir galiojo tendencija, kad Vyriausybė gana dažnai keičia bazinį dydį, kas aktualu valstybės tarnautojams bei teisėjams, bet nekeičia ar vangiai keičia bazinę mėnesinė algą.
Taigi mokytojas, kuris turi 3-10 darbo stažą ir neturi jokių kvalifikacinių kategorijų bei dirba pagal bendrojo ugdymo programą, gali uždirbti nuo 411 eurų iki 623 eurų neatskaičius mokesčių.
Mokytojas metodininkas, turintis iki 10 metų darbo stažą, gali uždirbti nuo 482 eurų iki 739 eurų neatskaičius mokesčių.
Tačiau šie koeficientai iš esmės nustatomi už 18 kontaktinių valandų per savaitę. Kontaktinės valandos yra darbas su vaikais pamokų metu ir pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų tikrinimas.
T. Tomilinas aiškina, kad naujame įstatyme šiek tiek auga patys žemiausi mokytojų koeficientai, bet nežymiai.
Kaip skaičiuojama kintamoji dalis (netaikoma mokytojams)
Kintamoji dalis nustatoma konkrečioje įstaigoje, ji tvirtinama metams ir priklauso nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ši dalis gali siekti iki 50 proc. pastoviosios algos. Dėl jos gali būti susitariama priėmimo į darbą metu, bet tuomet ši dalis neturi viršyti 20 proc. pastoviosios dalies ir galios metus.
Konkrečius kintamosios algos dalies dydžius nustatys įstaigos vadovas. Tačiau, pavyzdžiui, konservatorius Rimantas Jonas Dagys sako, kad savivaldybėse administracijos direktoriai įgis per daug galios, nes bus labai laisvi nustatinėti darbą užmokestį.
Kaip bus nustatomas bazinis dydis
Dar viena naujiena, kad teisės akte numatyta dėl bazinio dydžio tartis tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų: jis turi būti nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, o jeigu ji nesudaryta, tada Vyriausybės siūlymu pareiginės algos bazinį dydį tvirtins Seimas.
Šis dydis negalės būti mažesnis nei esamas pareiginės algos bazinis dydis, išskyrus jei valstybę ištinka ekonominė krizė.
2017 m. bus taikomas 130,5 eurų bazinis dydis.
K. Smirnovas sustabdė įstatymo priėmimą
Viskas būtų ėję kaip svietu patepta, jei ne treneriai su savo reikalavimais ir jų interesams atstovaujantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas K. Smirnovas. Pasak T. Tomilino, treneriai norėjo, kad jų darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas atskirais koeficientais.
„Treneriai nori turėti atskirą darbo apmokėjimo sistemą, kuri stipriai skiriasi nuo bendros sistemos”, – sako T. Tomilinas, pabrėžęs, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam nepritaria.
Seimo nariai ėmė masiškai pritarti K. Smirnovo pataisoms, kol galiausiai paaiškėjo, kad įstatymo straipsniai ėmė prieštarauti vienas kitam.
„Esmė, kad pagal tas koeficientų žirkles, jų atlyginimai gali būti ypač dideli ir tai nustatoma įstatymu. Nesakau, kad atlyginimai negali būti dideli, jie gali tokie būti, bet mes norėtume, kad tai būtų sutariama tarp profsąjungų ir Vyriausybės kolektyviniais susitarimais”, – sako T. Tomilinas.
Daugiau naujienų skaitykite čia
