Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 11-ąją 1934-aisiais „Lietuvos aidas“ tvirtino, jog statyba 1933 metais beveik nesumažėjo.
„IŠ VISO Į JA INVESTUOTA APIE 12 MIL LITŲ KAPITALO. 830 NAUJŲ KAUNE BUTŲ
Kauno miesto inžinierius K. Reisonas laikraštininkams jau suteikė statistinių žinių apie statybą Kaune praeitais metais. Kiek iš statistikos matyti,
Kubatūros ir investuoto statybon kapitalo atžvilgiu Kaune statyba praeitais metais palyginti su už praeitais, labai maža pakitėjo.
Užpraeitaisiais metais iš viso jon buvo investuota kapitalo apie 14 milijonų litų, o praeitaisiais metais apie 12 mil. litų.
Paskirtų namų skaičius nors ir buvo praeitais metais mažesnis, bet praeitaisiais metais pradėta statyti ir eilė stambesnių objektų, kaip Pažangos, Žemės banko, sporto rūmai, Kauno miesto savivaldybės gyvenamieji namai ir kt.
Be to, kas paskutiniųjų metų statyba Kaune karakteringa, kaip užpraeitaisiais metais Kaune daugiau pastatyta naujų pramonės įstaigų.
Daugiau jų paskutiniaisiais metais pastatyta, negu 1931 ir 1930 metais.
Palyginti statybą paskirose vietose ir pastatytų trobesių rūšį – vaizdas praeitaisiais metais taip pat bemaž nepakitėjo. Praeitaisiais, kaip ir užpraeitaisiais metais gal kiek mažiau, negu anksčiau, statyta miesto centre, bet statytieji miesto centre trobesiai didesni ir daugiau visuomeninio pobūdžio. Mūrinių ir medinių namų proporcija bemaž ta pati.
Statybos atlikimo atžvilgiu – statyba Kaune nuolat gerėja.
Tačiau žymiai sparčiau ji, kaip inž. K. Reisonas sako, gerėtų, kad būtų paskelbtas seniai laukiamas ir jau parengtas naujas statybos įstatymas. Dabar statybos komisijos norintiems statyti nurodymai neturi tokio privalomo pobūdžio, kaip kad turėtų tada. Be to, naująjį įstatymą paskelbus, būtų ir bendri statybai normuoti nuostatai, nustatą namų aukštį, išvaizdą ir kt.
Iš viso pernai Kaune buvo leista statyti gyvenamųjų mūrinių namų 88 (1932 metais 121), gyv. medinių – 311 (461), arba viso 399 (582); negyvenamų mūrinių – 89 (148), negyvenamų medinių – 298 (418), viešo naudojimo – 13 (6), prekybos ir pramonės reikalams – 6 (6). Tad iš viso pernai buvo leista statyti 805 (1160) namai.
Buvo leista kapitaliniai remontuoti: mūrinių namų 44 (55), medinių – 39 (79), viso – 83 (134); leista remontuoti viešo naudojimo trobesių 3 (41), leista įmonėms veikti 26 (42); leista daryti smulkius statybos darbus 259 (326).
Šiais metais, kiek iš visa ko matyti, kaip inž. K. Reisonas sako, statyba Kaune taip pat bus nemaža, nes ja jau dabar yra įdomaujamasi.“
