Neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės pernai gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos. Seimo narė Aušra Maldeikienė tvirtina, kad šias lėšas protingiau būtų nukreipti į atvirą darbo rinką.
Negalutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 163 išskirtinėmis sąlygomis ir lengvatomis besimėgaujančios socialinės įmonės, kurios įdarbino 6321 tikslinėms grupėms priklausantį asmenį ir gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos lėšų.
Taigi kiekvienam asmeniui per 2016 metus teko po 3765 eurus arba po 314 eurų per mėnesį.
210 tūkst. eurų iš šios sumos teko Kaune veikiančiai ir gėrimus, taip pat ir alkoholinius, gaminančiai „Kauen Craft“ (buvusi „Selita“). Pinigai skirti darbo užmokesčiui kompensuoti.
Vienintelis nuo 2005 metų socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės akcininkas – mineralinio vandens prekyba ir gamyba užsiimanti „Druskininkų rasa“.
Darbo biržos duomenimis, 2016 metų lapkritį „Kauen Craft“ įdarbino 105 darbuotojus, kurių 59 (56 proc.) priklausė tikslinėms grupėms, t.y. turėjo mažesnį darbingumą arba specialių poreikių.
Dar 200 tūkst. eurų sutaupė
Per 11 praėjusių metų mėnesių „Kauen Craft“ gavo 10,3 mln. eurų pajamų ir uždirbto 1,4 mln. eurų pelno.
Tačiau įmonė nesumokėjo nė cento pelno mokesčių, nes jai taikoma lengvata, kai vietoje 15 proc. tarifo taikomas 0 proc. Tai „Kauen Craft“ leido sutaupyti per 200 tūkst. eurų.
Naudotis 0 proc. lengvata alų verdančiai įmonei leidžia Pelno mokesčio įstatymas, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. ir kuriuose dirba daugiau kaip 50 proc. riboto darbingumo asmenų, nuo šio mokesčio yra atleidžiami.
Pelno mokesčio įstatyme yra dar viena specialiai socialinėms įmonėms skirta 0 proc. tarifo lengvata, tačiau ja „Kauen Craft“ naudotis negali, nes vykdo į neremtinų sąrašą įtrauktą veiklą – gamina alkoholį, o iš jos gaunamos pajamos viršija 20 proc.
Darbo biržos duomenimis, iki 2016 metų gruodžio „Kauen Craft“ buvo gavusi 4,6 mln. eurų pajamų iš neremtinos veiklos ir tai sudarė 45 proc. visų jos pajamų.
Jei tokia remtinų ir neremtinų pajamų proporcija įmonėje būtų visą laiką, ji prarastų socialinės įmonės statusą, tačiau „Kauen Craft“ jį vis dar turi.
Taip yra todėl, kad Socialinių įmonių įstatyme leidžiama ne daugiau nei šešis mėnesius per metus nesilaikyti socialinėms įmonėms nustatytų sąlygų.
Taigi „Kauen Craft“ gali kurį laiką neblogai užsidirbti iš alkoholio ar kitų neremtinų veiklų, o po to sumažinti jas iki mažiau nei 20 proc. ir toliau neprarasti socialinės įmonės statuso.
„Kauen craft“ direktorė Rasa Girkontienė pabrėžė, kad jos įmonę nuolat tikrina Darbo birža ir Darbo inspekcija ir ji jokių įstatymų nepažeidžia.
„Nuolat vykdomi patikrinimai, pateikinėjamos deklaracijos ir tikrai nemanau, kad kažkas yra negerai“, – DELFI sakė ji.
Pašnekovė taip pat pasakojo, kad įmonėje dirbantys neįgalieji atlieka įvairius darbus tiek administracijoje, tiek gamyboje.
„Tarkim, buhalterė turi neįgalumą, pardavimuose dirbantys asistentai, gamyboje, kuro krovime – visiškai visur, kur tik gali“, – paaiškino ji.
R. Girkontienė taip pat tvirtino, kad neįgaliųjų ir kitų darbuotojų gaunami atlyginimai nesiskiria, nors pirmieji kartais nudirba mažiau už antruosius.
Statusas – apsimoka
Socialinės įmonės statusą turėti apsimoka ne tik dėl nulinio pelno mokesčio tarifo ar valstybės pagalbos atlyginimams mokėti.
Šios įmonės taip pat turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei gali pasinaudoti valstybės turtu.
Norint tapti socialine įmone, visų pirma, reikia, kad neįgalieji ir kiti lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalintys asmenys, pavyzdžiui, vyresni nei 50 metų, sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų ir jų būtų ne mažiau kaip keturi.
Taip pat negalima vykdyti į socialinių įmonių neremtinų veiklų sąrašą įtrauktų veiklų, pavyzdžiui, gaminti alkoholį, tabaką ir t.t., o jei jau tuo užsiimama, tada pajamos iš šios veiklos negali sudaryti daugiau nei 20 proc.
Yra ir atskira neįgaliųjų socialinių įmonių rūšis, kuriai reikalaujama ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų darbuotojų, kurie dirbtų bent po 80 valandų per savaitę.
Gavus statusą galima pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta nuostata, kad biudžetinės įstaigos turi ne mažiau kaip 5 proc. visų supaprastintų pirkimų atlikti iš socialinių įmonių.
Tiesa, ne visos biudžetinės įstaigos sugeba įgyvendinti šį reikalavimą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2014 metais pasiekė tik 0,08 proc. ribą.
Dar vienas socialinėms įmonėms išskirtines sąlygas suteikiantis įstatymas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
Jame numatyta, kad socialinei įmonei valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Pavadino parazituojančiomis
Diskusiją apie socialinių įmonių naudą gruodžio viduryje įžiebė A. Maldeikienė, Seimo posėdyje jas pavadinusi parazituojančiomis.
Parlamentarė DELFI sakė, kad kol kas jokių įstatymų pataisų dar neparengė, nes nori pirmiausiai išsiaiškinti visus niuansus ir pozicijas.
Pašnekovė pastebėjo, kad Lietuvoje šiuo metu yra beveik 250 tūkst. neįgalių asmenų, iš kurių 166 tūkst. yra darbingo amžiaus.
A. Maldeikienė pabrėžė, kad socialinėse įmonėse dirba tik 4 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų, be to, jose yra didelė darbuotojų kaita: per 2015 metus šiose įmonėse įdarbinti 3046 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, o 2423 tokie žmonės darbo neteko.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis valstybės skiriamos pagalbos tenka ne specialių darbo vietų įkūrimui, bet subsidijoms darbo užmokesčiui (per 90 proc.).
Seimo narė teigė, kad 2017 metais planuojamų skirti 27,9 mln. eurų (maždaug po 77 tūkst. eurų per dieną) užtektų pagalbai atviroje darbo rinkoje.
„Tai reiškia, kad ateina neįgalusis į darbovietę, įsidarbina ir tada darbdavys gauna biudžeto dotaciją įrengti jam specialią vietą. Kad nebūtų, kaip dabar, remiama žmonių socialinę neintergracija. Remia tai, kad jie būtų uždaryti į rezervatus. Mano noras – kad būtų naikinami rezervatai, kad būtų padedama darbdaviui atviroje rinkoje įdarbinti neįgalų arba tikslinės grupės asmenį“, – sakė A. Maldeikienė.
Ekonomistė teigė, kad valstybė neturi tiek pinigų, kad galėtų 6 tūkst. žmonių skirti 24 mln. eurų per metus.
Asociacija priešinasi
Priešingos nuomonės laikosi Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Tarvydienė. Ji sakė, kad neįgaliųjų paleidimas į atvirą darbo rinką būtų visiškas absurdas ir susidorojimas su jais.
„Dabar siūloma, kad socialinėse įmonėse liktų tik tikslinių grupių žmonės, kad visi neįgalieji būtų atleisti, jie nebūtų dotuojami“, – dar vieną mintį, kuriai nepritaria paminėjo I. Tarvydienė.
Tačiau A. Maldeikienė tokius argumentus vadina vergovės požymiu.
„Visais laikais buvo aiškinama, kad šitie žmonės neturės darbo. Taigi sakau: reikia remti atviroje rinkoje. Jeigu tau tas darbuotojas reikalingas, tai tu jį priėmei ir jis gauna vietą. Nereikia demagogijos, tie žmonės dirba ir tai yra verslas. Priešingu atveju, tai yra ne verslas, o taip paprastai ir sakoma: šitas žmogus gauna pašalpa“, – kalbėjo ji.
Siūlo sprendimus dėl tokių kaip „Kauen Craft“
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorės Henrikos Varnienės DELFI paprašė pakomentuoti, kokie sprendimai galėtų būti priimti dėl „Kauen Craft“ praktikuojamos veiklos.
Jos manymu, kiekvienos įmonės atitiktis socialiniam statusui turėtų būti vertinama kas mėnesį, nes tik tokiu būdu galima išvengti piktnaudžiavimo apeinant neremtinos veiklos procentą.
Šiai nuostatai pritarė ir I. Tarvydienė, kurios asociacijai „Kauen Craft“ nepriklauso.
„Tai niekuo nepablogins normaliai dirbančių įmonių padėties“, – sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau pateikė idėją pajamų iš neremtinos veiklos ribą nuleisti iki 15 proc. Tačiau H. Varnienė abejojo, ar tai duotų naudos.
„Procento mažinimas problemos neišspręs, nes vis tiek įmonės suras galimybę gauti pajamas iš neremtinos veiklos likusį laikotarpį, kai statusas netikrinamas“, – sakė ji.
Spręsti siūlė D. Grybauskaitė
Socialines įmones kaip problemą anksčiau buvo įvardijusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tarp 2016 metų Seimo rudens sesijos darbų ji buvo numačiusi tai, kad reikia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu.
Praėjusių metų vasaros pabaigoje Prezidentūra teigė, kad tokios įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus: jos įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį.
Iš tiesų, SADM duomenimis, 2005 metais socialinių ir neįgaliųjų socialinių įmonių buvo 37, o 2016 metais jau 161. Juose dirbančių darbuotojų padaugėjo 10,5 karto, iki 6173, o valstybės skiriama parama išaugo beveik 20 kartų, iki 23,8 mln. eurų.
Prezidentūra teigė, kad pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės.
Prezidentė norėjo nustatyti kriterijus, ar įmonė atliepia socialinės įmonės tikslus, ir siekia skirti valstybės paramą ne tik darbo užmokesčiui mokėti, bet ir darbo vietos pritaikymui, asistento išlaikymui, pavyzdžiui, jei darbuotojas yra neregys.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
