Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Sausio 5-ąją 1938-aisiais „Lietuvos aidas“ aprašė Kauną tuo metu, kai lauke spaudė 22 laipsnių šaltis.
„Daugis Kauno vežikų pernai ir užpernai nesulaukę tikros žiemos, savo rogučių beveik netaisė. Dažnas jas nustūmė į užkampius. Tačiau apdairesnieji senesnieji vežikai tos klaidos nepadarė. Jie tvirtai tikėjo ir laukė šalčio ir sniego. Kai tik pasirodė pirmutinis sniegas, jų rogutės pilnos kauniečių skambėjo įvairiose gatvėse. Vežikai su ratais smarkiai nusiminė, nes jiems eilėse tekdavo ilgai laukti klijentų. Tik retas kuris provincijos žmogus tenorėdavo ratais važiuoti. Vienas senyvas Kauno vežikas pasakoja, kad dabar, esant stipresniems šalčiams, jie su rogutėmis per dieną uždirba net iki 20 litų.
Kai termometras pradėjo rodyti 20-23 laipsnių šalčio, laikinosios sostinės veidas žymiai pasikeitė. Pirmiausiai dingo prisiekę Laisvės alėjos šlifuotojai. Jie paskubomis patikrina termometrus ir greitai sprunka namo ar į artimiausią kavinę. Taip pat žymiai pasikeitė judėjimas ne tik centrinėse, bet ir nuošalesnėse gatvėse. Visų žingsnis didesnis. Visi skuba. Šaltis smarkiai „čiupinėja“, tad praeiviai gatvėje būna labai trumpai. Dar prieš kelias dienas centrinėse gatvėse būriai smalsuolių spoksodavo į kinų reklamas ar vaikščiodavo apie vitrinas. Dabar jų nevilioja jokios sensacijos. Metęs žvilgsnį kiekvienas nuskuba savais keliais.
Gelumbių fabrikai ir drabužių pirkliai džiaugiasi stipriais šalčiais. Kauno taksių laikytojai vis žiūri į termometrus ir vienas kito klausia, ar greit atšilsią. Mat, esant 15-22 laipsn. šalčio, mažai kas susigundo važiuoti. Be to, šoferiams tenka nuolat budėti, kad neužšaltų motorai, kuriuos tenka kas 2-3 val. šildyti.
Kauno sportininkai, o ypačiai slidžių mėgėjai, šiemet turi tikrai nepaprastą žiemą. Slidžių pareikalavimas parduotuvėse žymiai padidėjo. Rytais ir vakarais autobusuose galima sutikti būrelius šio sporto mėgėjų. Daugis jų važiuoja net į tolimesnes aukštesnes apylinkes, kad pasinaudotų visais žiemos malonumais. Nemaža darbo turi ir čiuožyklū savininkai. Puikus kietas ledas į čiuožyklas vakarais sutraukia kelis tūkstančius kauniečių. Nenuostabu, kad ir čiuožyklų skaičius pradėjo smarkiai kilti. Vien per keletą savaičių atidarytos 3 naujos čiuožyklos.
Šalčiai žymiai pakeitė ir Kauno turgų išvaizdą. Dabar ten nebematyti ilgesnių virtinių vežimų. Ūkininkai atvažiavę į turbų skuba parduoti atgabentus produktus ir skubiai važiuoja namo. Ir tai Kauno turgus daugiausiai telanko tik artimesniųjų Kauno apylinkių ūkininkai. Kėdainių, Vilkijos, Kaišiadorių apskričių ūkininkas dabar Kauno turguose tik retas svečias. Tokius ūkininkus, atvažiuojančius į Kauną, jau galima pažinti iš tolo. Iš kelių šimtų metrų matyti, lyg miškas apšarmoję vežimai, o arkliai, nubėgę 20-30 km savo apšarmojusiais karčiais ir galva primena šiaurės lokius.
Kauno geležinkelių ir autobusų stotyse judėjimas kiek sumažėjo. Dabar važiuojama tik būtinam ir svarbiam reikalui esant.
Stiprūs šalčiai ne vieną kaunietį apdovanojo įvairių rūįių slogomis. Gripas – dažno namo nuolatinis įnamis. Serga ne tik vaikai ir senesnieji, bet palyginti ir tvirti jauni žmonės. Vaistinės ir vaistų sandėliai pardavinėja visokiausius antigripinus.
Žodžiu 20-22 laipsn. šalčio atnešė savotišką „revoliuciją“ ir Kaunas žymiai pakeitė savo veidą.“
