Senasis Kaunas: ar Petrašiūnai nori prisijungti prie miesto?

Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Gruodžio 30-ąją 1937-aisiais „Lietuvos aidas“ svarstė, ar Petrašiūnai nori prisijungti prie Kauno.

„Mokyklų statyba. Socialiniai reikalai. Paruoštas 1938-1939 metų darbų planas. Savivaldybė statysis namus, kurie kainuos 260.000 lt.

Patirta, kad prašymą prisijungti prie miesto yra pasirašę keli valstybės tarnautojai, kelios dešimtys įmonių darbininkų, keliolika žemės sklypų savininkų, tikėdamiesi, kad tuomet pabrangsianti žemė ir keletas asmenų, kurie prie Kauno miesto nori prisijungti grynai bizniškais sumetimais. Didesnioji Petrašiūnų gyventojų dalis prieš bet kokį prisijungimą griežtai pasisakė jau 1935 metais. Tuomet specialiai buvo sušaukta seniūnijos krivulė, kuri vienbalsiai nutarė prašyti vyriausybę, kad Petrašiūnai nebūtų prijungti prie Kauno. Šis klausimas Ministerių Kabineto buvo patenkintas.

Prijungus Petrašiūnus prie Kauno, Kauno miesto sav-bės biudžetas be abejo padidės. Tvarkant vien tik Petrašiūnus, turės nukentėti viso valsčiaus ūkininkai, kurių 90% yra mažažemiai. Visų gyventojų 80% yra neturtingi. Šių metų valsčiaus biudžetas buvo per 180.000 litų, o pajamų gauta tik apie 15.000 litų. Visa kita suma buvo gauta iš fabrikų. Ypač skaudžiai turėtų nukentėti ūkininkai, kurių visame valsčiuje yra apie 9.000. Pagal prisijungimo iniciatorių „programą“, dalis Pažaislio valsčiaus turėtų būti prijungta prie Rumšiškių valsč. (apie 20 km. tolumo) ir prie Jonavos valsč. (apie 25 km.). Skiriamos valsčiui sumos, prijungus, Petrašiūnus prie Kauno, visiškai sumažėtų.

Šiuo metu, be Petrašiūnų miestelio, vien tik į valsčių įdedama apie 150.000 litų. Darbininkai socialiniu atžvilgiu visi aprūpinti, tad ir valsč. sav-bei nesudaro didelių išlaidų. Prisijungimas Petrašiūnų prie Kauno nebūtų naudingas nė valstybiniu atžvilgiu. Kadangi nekilnojamo turto ir verslo mokesčius nustato vyriausybės organai, tad tie mokesčiai, prijungus Petrašiūnus prie miesto, nė kiek nepadidėtų. Miesto savivaldybė, kaip žinoma, tų mokesčių ima 30%, tuo tarpu kai valsčiaus savivaldybė iš valsčiaus ima 20% ir apskrities sav-bė 25%. Taigi, Petrašiūnuose esančios įmonės sumoka mokesčių 15% daugiau, negu tos įmonės, kurios yra Kauno mieste. Be to, įmonės, atlieka daug natūralių prievolių: taiso I ir II rūšies kelius (apie 30 km.), atlieka arkliais žygių už apie 5000 litų kasmes, tvarko miesto gatves ir t.t. Prijungus Petrašiūnus prie Kauno, ir tos prievolės atkris. Tai tie svarbiausieji motyvai, dėl kurių Petrašiūnai nenori prisijungti prie miesto.

MOKYKLAS NORIMA PAVERSTI APYLINKIŲ KULTŪRINIMO VIETOVĖMIS

Visame Pažaislio valsčiuje yra 23 kompl. pradžios mokyklų.Savivaldybės ypač daug lėšų mokyklų statybaoje ir tvarkyme yra įdėjusi valsčiaus ribose. Šiais metais Palemone baigė statyti didelę, moderninę, dviejų aukštų, 6 kompl. pradžios mokyklą, kur šiuo metu spiečiasi visas apylinkės kultūrinis gyvenimas. Čia yra didelė salė, kurią leidžiama naudotis visoms organizacijoms.

Ateityje sav-bė yra nusistačiusi ir prie kitų mokyklų įruošti ar išnuomoti didesnes patalpas – salės gyventojų kultūriniams reikalams. Prie to jau einama. Tokia patalpa yra išnuomota Mūravos km. (prie mokyklos) ir Karmelavoje. Patalpos nuomojamos pagal ilgametes sutartis.

Kitais metais Petrašiūnuose bus pradėti statyti savivaldybės rūmai, kur tilps ir 8 kompl. pradžios mokykla. Tuose rūmuose bus įrengtos miestelio kultūriniams reikalams patalpos ir didelė salė. Salės scena bus pritaikinta ir kino ekranui.

Naujų mokyklų patalpų tinklas bus plečiamas ir toliau, kiek leis sąlygos.

PLEČIAMI IR SOCIALINIAI REIKALAI

Šiuo metu Pažaislio valsčiuje veikia du sveikatos punktai: Petrašiūnuose ir Karmelavoje. Petrašiūnų sveikatos punktui šiais metais valsč. savivaldybė išdavė apie 2.500 litų pašalpos, o Karmelavos sveikatos punktui duoda pašalpa butui, kurui ir šviesai Šv. Vincento a Paulo Dr-jai kurt išlaiko senelių prieglaudą (apie 40 senelių), duoda 2 ha žemės pasodinti daržovėms.“

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA