Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Gruodžio 29-ąją 1937-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė, kad Kauno miesto savivaldybės pelnas iš įmonių dar padidės.
„Viso ateinančiais metais ji jo gausianti apie 1.160.000 litų
Kauo Miesto Savivaldybės operacinių įstaigų ir įmonių sąmatos miesto įmonėms augant ir plečiantis, metai iš metų didėja. 1936 m. bendroji šių įstaigų ir įmonių sąmata buvo suvesta jau per 4 mil. litų. Tai buvo didelis miesto įmonių pajamų augimas. Tačiau, kaip praktika rodo, ta suma nebuvo kulminacinė. Šiems metams tų įstaigų ir įmonių pagrindinė bendroji sąmata buvo patvirtinta apie 4,8 mil. litų. Tai buvo didelis miesto įmonių pajamų paaugimas. Tačiau, kaip praktika rodo, ta suma nebuvo kulminacinė. Šiems metams tų įstaigų ir įmonių pagrindinė bendroji sąmata buvo patvirtinta apie 4,8 mil. litų sumai, o ateinantiems metams sąmata parengta ir miesto tarybos drauge su visu ateinančių metų savivaldybės biudžetu priimta jau net apie 5,4 mil. litų sumai.
Tad miesto įmonės, kaip jų sąmatos rodo, nuolat plečiasi, auga. Miesto gyventojams tai turi sudaryti tam tikro džiaugsmo, nes savivaldybė metai iš metų pati stengiasi vis daugiau susirasti pajamų ir tuo juos atpalaiduoja nuo įvairių naujų mokesčių, kurie, norint visą laiką miestą gražinti, jame įrengti vis naujų ir naujų patogumų, būtų neišvengiami.
Pačiomis didžiausiomis Kauno Miesto Savivaldybės įmonėms šiuo metu yra autobusų susisiekimo įmonė ir vandentiekio kanalizacijos įmonė. Šios dvi įmonės sudaro apytikriai net apie penkis šeštadalius visų įmonių biudžeto. Iš vienos autobusų susisiekimo įmonės, pvz., ateinančiais metais numatoma turėti apie tris mil. litų pajamų. Iš kanalizacijos ir vandentiekio įmonės pajamų numatoma turėti per pusantro mil. litų. Tad tik iš šių dviejų įmonių numatoma pajamų turėti per 3,5 mil. litų iš bendros 5,4 mil.litų įmonių pajamų sąmatos. Lyginant su šių metų pagrindine sąmata, pajamos iš autobusų įmonės ateinančiais metais numatomos daugiau kaip 800.000 litų didesnės, o pajamos iš vandentiekio ir kanalizacijos įmonės dėl sumažinimo nuo ateinančių metų pradžios vandens tarifo apie 300.000 litų mažesnės.
Iš kitų įmonių ateinančiais metais pajamos numatomos tokios: iš keltuvų apie 126.000 litų, iš Ežerėčio durpyno 288.000 litų, iš gurguolės 152.000 litų ir sodininkystės 133.000 litų.
Keltuvų pajamos bemaž visos susideda tik iš gaunamos rinkliavos už parduodamus bilietus, už juos iš Žaliakalnio keltuvo viso numatoma surinkti per metus 100.000 litų, o iš Aleksoto keltuvo apie 25.000. litų. Tokiu pat būdu susidaro ir autobusų įmonės pajamos. Panašiai ir vandentiekio – kanalizacijos įmonės pajamos – iš rinkliavos už vartojamą šios įmonės vandenį.
Visoms šioms įmonėms išlaidų ateinantiems metams yra numatyta apie 4,2 mil. litų. Tuo būdu ateinančiais metais iš miesto įmonių gryno pelno numatoma gauti netoli 1,2 mil. litų (1.159.930) prieš šiems metams pagrindiniame miesto biudžete numatytus 1,09 mil. litų. Iš keltuvų gryno pelno numatoma gauti per 31.000 litų, iš autobusų susisiekimo įmonės per 640.000 litų, iš kanalizacijos ir vandentiekio įmonės per 455.000 litų, iš Ežerėčio durpyno 26.000 litų, gurguolės 3.000 litų ir sodininkystės 400 litų. Lombardo sąmata suvedama visiškai be pelno. Apskritai, laikoma, kar tai įmonė, kuri turinti daugiau gyventojams patarnauti, ypač nelaimės ištiktiesiems ir todėl pelnas jai nereikalingas.
Pelnas iš miesto įmonių, atrodo, turi tendencijos didėti ir ateityje. Ypač jis būtų juntamas jei pats miestas galėtų turėti elektros apšvietimo įmonę.“
