Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Gruodžio 16-ąją 1923-aisiais „Lietuva“ rašė apie Kauno retenybę.
„Iš visų Kauno retenybių įžymiausia bene bus Kalno gatvės pradžia ligi Nr. 8. Tokios retenybės europietis daugiau veltui ieškotų. Bet netik europietį net ir paprastą Lietuvos sodietį stebina tokia sostines gatvės padėtis, kaip jis neapsižiūrėjęs užsivažiuoja per Kalno gatvę į rinką.
Atėjęs kartą kaminkrėtys rodo savo ligi kelių purvinus batus; skundžiasi nuklimpęs, kad vos kojas ištraukęs. Jis dar laimingas, su čebatais buvo; deja, ne visi čebatais dėvi; tų tai jau liūdnesnė padėtis. Pasakoję to užkeikto gatvėss kampo gyventojai, jie vieną vakarą susilaukę viešnių. Ji, vargšė, mačiusi vasarą baigiant grįsti gatvę, dabar po keletos mėnesių visai neabejodama, kad gatvė senai išgrįsta, pasileido ištisai gatvės, tik, nelaimė, kur Akmenai baigiasi kojos nuklimpo ligi kelių. Žinoma, nuo vieno žengimo liko ne tik kolosai, bet ir bateliai, o kaipgi tokiai purvinai grįžti per šviesias gatves buvo nemalonu, tai jau ir pasileido ištisai gatvę tik su vienom šilkinėm kojinaitėm, batus rankose nešina. Pavasarį norintiejo galės ten rasti keletą porų koliošų, nes keletą žmonių girdėjau skundžiantis, kad nuklimpęs paliko koliošus ir paskui, nors ilgai graibęs rankomis, koliošų patamsėjo neradęs.
Jau antri metai, kaip ji taisoma, o dabar visai nieks netaiso, tik gadina, nes vežė žemes vasarą kolei buvo išbrendama, žmonėmis, dabar arkliais. Juo daugiau žemių pilama, juo didesnis darosi purvynas. Kas netiki žodžių teisingumui lai žengia porą žingsnių į mūsų Kalno gatvės neišgrįstą galą. Tegul mūs čia nedaug, šimtas kitas žmonių kenčia, bet ir mes juk turim reikalų į miesto centrą, o avakrais į susirinkimus, operą, teatrą.“
